Penktadienio vakarą Šakių kultūros centre vyko diskusija „Misija: Šakiai 2019. Būti ar supūti?“ Apie verslą, investicijas, ateities profesijas ir 4.0 pramonės revoliuciją padiskutuoti atvyko žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, UAB „EIKA“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

Nepateko į dešimtuką

„Mano tikslas duoti atkirtį tiems, kurie sako, kad Lietuva yra Vilnius, galbūt Kaunas ir Klaipėda, tad į tuos miestus reikia koncentruoti visus Valstybės resursus, nes visi kiti, t.y. regionai, neturi jokių šansų ir investavimas į juos – tai pinigų metimas į balą“, – kalbėjo G. Surplys, aiškindamas, kodėl regioninėje politikoje buvo išskirta dešimt centrų, dešimt regionų, kurie dar pajėgūs pritraukti investuotojus, kurti darbo vietas ir rasti joms žmones.

Tiesa, jis pripažino, kad Šakiai nepateko į šį dešimtuką, tačiau su Marijampole rajonas galėtų sudaryti grandinę, kurdamas mažesnes įmones, kurios galėtų aptarnauti dideles Marijampolės gamyklas, todėl čia galėtų kurtis jauni žmonės, gyvuoti bendruomenė.

Kas taps vizitine kortele?

Pradėdamas diskusiją, žemės ūkio ministras priminė primityviausią marketingo teoriją – yra daug kolų, tačiau tik viena Coca-Cola. Žemės ūkio ministro manymu, lygiai taip pat šiame amžiuje su savivaldybėmis – kiekvienam jaunam žmogui, turistui ir investuotojui labai svarbus pirminis įvaizdis. Todėl, jo supratimu, Šakiai turi šansų tiek, kiek sugebės susiformuoti išskirtinį, patrauklų įvaizdį.

Pasak G. Surplio, pagal ekonominius rodiklius Šakiai gali būti patrauklūs derlingomis žemėmis, tačiau ne ką menkesnės galimybės ir kultūros bei turizmo srityse, nes trys dvarai Zypliuose, Gelgaudiškyje ir Kiduliuose galėtų tapti savivaldybės vizitine kortele.

Pirmą kartą mūsų krašte viešinti, daug patirties versle turinti D. Kleponė pritarė žemės ūkio ministrui, jog „jei Coca-Cola yra brendas, tai ir Šakiai gali būti brendas“. Pasak jos, bėdos mūsų krašte panašios kaip ir visoje Lietuvoje – gana žemas verslumo lygis, nes nėra daug smulkaus verslo įmonių, nors tos, kurios susikūrė, yra labai stabilios. Remiantis tyrimų duomenis, maždaug 80 proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų turėti savo verslą, tačiau didelė dalis iš jų verslo nekuria vien dėl to, jog bijo, kad nepasiseks.

Gyvenimą keičia technologijos

R. Dargis atviravo, jog sunkiai įsivaizduoja, kad kas nors atvažiavęs į Šakius ir žiūrėdamas iš šono galėtų pasakyti, ką čia reikėtų daryti, nes tikrieji lyderiai, galintys kraštą pakelti, yra čia, Šakiuose. Daugelis miestų šiandien sprendžia tą pačią dilemą: ko reikia, kad atsistotų ant kojų. Jo manymu, svarbiausias dalykas yra technologijos, kurios labai stipriai keičia šiandieninį pasaulį. Greitai nereikės nei pardavėjų, nei vairuotojų, nes jau dabar daugelis apsipirkinėjame internetu, o gatvėmis sėkmingai rieda automobiliai be vairuotojų, pasaulyje atsiranda gamyklų be darbuotojų – juos keičia robotai.

„Prieš važiuodamas čia, aš specialiai pasižiūrėjau į Šakių rajono savivaldybės tinklalapį. Tarkim, esu kažkoks investuotojas, kuris sugalvojo čia investuoti. Ir patikėkit manim, neradau jokios informacijos apie tai, ką Šakiai siūlo, – apgailestavo svečias. – Ne veltui patarlė sako: „Po stovinčiu akmeniu vanduo neteka.“

Iš Lietuvos veja maži atlyginimai

G. Surplys įsitikinęs, kad esame užstrigę vidutinių pajamų spąstuose ir sukamės uždarame rate: prisitraukiame investuotojus tam, kad turėtume darbo vietų ir jos laikytų mūsų žmones Lietuvoje, bet jie moka tokius mažus atlyginimus, jog šie vis tiek pabėga. Emigravę lietuviai mano, kad 1500 eurų būtų tas vidutinis atlyginimas, kuris sugrąžintų mūsų žmones iš Didžiosios Britanijos, iš Norvegijos, bet tam, kad tokį atlyginimą pasiektume, turime galvoti apie robotiką ir dirbtinį intelektą.

 „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė pasidomėjo statistika, kiek yra žmonių, išvažiavusių iš rajono, ir domėjosi, ar rajono savivaldybė turi sąrašus, kontaktus. Pasak jos, jau girdima, kad vos ne pusė lietuvių, emigravusių į Didžiąją Britaniją, svarsto apie sugrįžimą namo, t.y. į regionus, iš kur jie išvažiavo, todėl yra galimybė susigrąžinti savo žmones, kuriems reikėtų pasiūlyti darbo vietų.

Į diskusiją įsitraukęs ūkininkas Tomas Skaizgirys mano, kad rajone šiuo metu aktualesnė ne darbo vietų problema, o darbuotojų, nes, „nekalbant apie darbo užmokestį, čia yra likę tokie „Lietuvos talentai“, su kuriais labai sunku susikalbėti“ – jiems geriau gauti pašalpą nei eiti dirbti. Kitas rajono gyventojas klausė, ar yra kokia agentūra, kuri skatintų žmogų pradėti savo verslą, važiuotų, baladotų į duris ir klaustų: kuo aš tau galiu padėti. Jis apgailestavo, kad tokių nėra, nes visos sukurtos agentūros siunčia po dešimt kontrolierių sužlugdyti tuos, kurie dar veža.

G. Surplys išsakė mintį, kad pirmiausiai požiūris į verslininką turi pasikeisti savivaldybėse: jei būtų pagelbėta greičiau susitvarkyti visas biurokratines procedūras, kad šis greičiau pradėtų dirbti, nes uždirba pinigus savivaldai, o kiekvienas, norintis jį kontroliuoti, turėtų reikalą su meru, verslui būtų lengviau kvėpuoti.

Reikia atrasti išskirtinius produktus

„Na, jei parduosi žaliavą, tai niekada neuždirbsi, o jei pradėsi gaminti iš jos kažkokį produktą, situacija keisis. Juk ir Coca-Colos butelio savikaina yra kokius aštuonis, jei ne 80 kartų mažesnė už pardavimo kainą“, – įsitikinusi D. Kleponė, kaip pavyzdį pateikdama įmonę „Auga LT“, kuri savo sriubomis prekiauja jau ir Japonijoje.

Žemės ūkio ministras prisiminė, kad prie eksporto į Japoniją pats šiek tiek prisidėjęs, ir papasakojo istoriją apie Šakių turguje sutiktą bitininką, kuris neturėjo kur dėti medaus, todėl G. Surplys pasiūlė jį eksportuoti.

„Kaip tik į ministeriją užsukęs ankstesnis Japonijos ambasadorius prasitarė, kad į jų šalį atvykę turistai labai mėgsta lietuvišką medų. Aš jam sakau – kaip tik turim pasiūlyt medaus. Pernai padirbėjom ir susijungę bitininkai pateikė 10 tonų bandomąją partiją medaus į vieną Japonijos savivaldybę. Aš vaikštau, giriuosi, kaip mes čia išvežėm medų, tada kažkas pradėjo murmėt, kad ne 10, o tik penkias tonas išvežėm. Pradėjau aiškintis. Veterinarijos tarnyba man sako: nieko neišvežėm, nes visą maisto produkciją iš Lietuvos pažymim ir duodam sertifikatą mes, o pas mus sąrašuose medaus nėra. Aiškinuosi toliau, pasirodo, tą medų išvežė ne kaip maisto, o kaip kosmetikos produktą ir pardavė daug brangiau“, – pasakojo G. Surplys, neatmesdamas galimybės, kad Šakiai gali tapti išskirtinių produktų gamybos vieta.

Švietimui – išskirtinis dėmesys

„EIKA“ įmonių grupės valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad ateinančioms kartoms labai daug galimybių sukurs technologijos, tad švietimui turės būti išskirtinis dėmesys. R. Dargis prisipažino, kad jį nustebino Kinija, visada įvardijama kaip trečiojo pasaulio valstybė, vaikams nuo pirmos klasės įvedusi dirbtinio intelekto pradmenis, be kurių po 10 metų jau nebus ką veikti.

„Ar Lietuvoje mes pasiruošę tai daryti savo mokyklose? Ar šiandien yra mokytojų, kurie vaikams galėtų išaiškinti, kas yra dirbtinis intelektas?“ – klausė R. Dargis, siūlydamas mokyklose didinti kompiuterinio raštingumo, robotikos pamokų skaičių.

Tam pritardamas žemės ūkio ministras pabrėžė: nors kai kas informatiką supranta tik kaip pasirenkamą dalyką, tačiau ji šiandien yra tokia pat svarbi kaip ir lietuvių gramatika. Jis informavo, kad nors iki dirbtinio intelekto mums dar toli, tačiau šiandieninė Vyriausybė pradėjo projektą, kurį įgyvendinant 100 pilotinių mokyklų informatikos ir robotikos pradės mokyti nuo pradinių klasių.