Žiema jau baigėsi, kalbinti rajono žemdirbiai džiaugiasi geru žiemkenčių peržiemojimu, bet tvirtina, kad kovo mėnuo gali pažerti ir staigmenų.

UAB „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis apvažiavęs savo laukus pasidžiaugė žiemkenčių pasėliais. Bendrovė pernai rudenį pasėjo apie 250 ha žieminių kviečių ir per 200 ha rapsų.

„Žiemkenčiai peržiemojo gerai, neiššalo, laukai žaliuoja. Rapsas atrodo gerai, dar taip, kiek ūkininkauju, nebuvo. Šiltas, ilgas ruduo leido anksčiau pradėti ir laiku pabaigti darbus. Kadangi praėjusi vasara buvo sausa, lietus neišplovė iš dirvožemio trąšų, jame susikaupė augalams reikalingų maisto medžiagų, šaknys gerai įsišaknijo“, – sako J. Pukelis.

Ilgametis bendrovės vadovas pastebėjo, kad kol kas šiuo metu laukuose nėra, kaip kovo mėnesį įprasta, stovinčio vandens. Anot pašnekovo, labiausiai reiktų bijoti stipresnių kovo šalnų.

„Kokie šie metai bus, sunku prognozuoti, gal ir šiemet derliaus neduos paimti, jau treji metai buvo žemdirbiams blogi“, – svarstė J. Pukelis ir pridūrė, kad šiandien žiūrėdamas į laukus turėtų šypsotis ne vienas ūkininkas.

Voniškių bendrovė pernai rudenį pasėjo per 600 ha žieminių kviečių ir per 400 ha rapsų. Trečiadienio rytą bendrovės vadovas Henrikas Braškys taip pat žvalgėsi po laukus ir tvirtino, kad gražiai žaliuoja peržiemoję žiemkenčiai.

„Buvo daugokai sniego, jam ištirpus, ar kur prasčiau drenažas veikia, vietomis rapsų laukuose telkšo balos ir nežymiai nukentėję tik nedideli rapsų ploteliai. Bet visumoje žiemkenčiai peržiemojo gerai, palyginus su praėjusiais metais, kurie buvo tragiškiausi per visą mano ūkininkavimą. Nes užpernai rudenį mūsų kraštas nuo Kriūkų iki Kidulių gavo daug lietaus ir žiemkenčių sėkla supuvo jau rudenį, todėl praėjusių metų pavasarį praktiškai viską reikėjo atsėti“, – sako H. Braškys.

Teiraujamės, kuo šis mėnuo pavojingas rapsų pasėliams. Anot pašnekovo, bijoti reikėtų didesnio temperatūrų kontrasto: šalčio naktį, o dieną saulės.

„Pasirodžiusi dieną saulė ir šiltesnis oras provokuoja vegetacijos pradžią, tačiau žemėje dar laikosi įšalas ir apatinė rapsų šaknies dalis yra įšalusi, tokiu atveju augalas negali paimti iš dirvos drėgmės ir pradeda džiūti lapai. O jei tokie pavojingi orai užsitęsia ilgiau, pradeda džiūti ir augimo kūgelis“, – aiškina H. Braškys ir džiaugiasi: – „Mano supratimu, žemdirbiai šiais metais jau laimėjo.“

H. Braškys tiksliai atsakyti į klausimą, kada pavyks patręšti žiemkenčių pasėlius, atsakyti negalėjo, nes būtina įvertinti situaciją: ar augalai jau pradėjo vegetaciją ir kokie orai numatomi artimiausiomis dienomis.

Dar garsiai nesidžiaugti ragino 25-erius metus ūkininkaujantis Darius Bilskis iš Akėčių kaimo, kuris užsėjęs 180 ha žieminių kviečių ir 60 ha rapso.

„Reiktų su spėliojimais dar palaukti kokias dvi savaites. Pagal prognozuojamus orus kovo mėnesį dar visko gali būti. Rapsams daugiausiai gali pakenkti saulė ir drėgmė. Ir to rapso per dvi savaites gali nelikti, bet tikėkimės – taip nenutiks“, – svarstė ūkininkas. Jis tvirtino, kad pasėlius nuo gamtos negandų draudžia, tik negali pasėlių apdrausti nuo stichinės sausros, kadangi rajone nėra meteorologinių stotelių, prie kurių būtų prijungti ūkininkai.