Broniaus Zeleniaus ūkyje auginami gražuoliai danieliai džiugina ne tik šeimininko, bet ir aplinkinių akis. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Važiuojant nuo Lukšių Kriūkų link, dažno keleivio akį patraukia būrys aptvare besiganančių grakščių danielių. Juos auginantis lukšietis Bronius Zelenius sako, kad tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jų priežiūra yra lengva.
Kuosynė – danielių oazė
„Tai it viena šeima, dauguma šioje bandoje yra gimę ir užaugę, tiek metų kartu gyvena, jau tų pirmųjų įsigytų danielių mažai likę“, – apie danielių bandą pasakoja juos auginantis B. Zelenius. Lukšietis mus pasitinka šiek tiek sunerimęs, anot jo, naktį kažkas piktybiškai nukirpo nuo aptvaro vartų spyną, bandė danielius išleisti: „Išėję už tvoros keli patinai niekur nuo bandos nesitraukė, patys sugrįžo į aptvarą, tas jų paleidimas labai manęs neišgąsdino.“
Teiraujamės, kodėl nusprendė auginti danielius. Pašnekovas atvirauja, kad tai jo sena svajonė, o kad ją įgyvendintų, ilgai ieškojo vietos šiems raguočiams auginti. Sako, kad rinkosi auginti danielius, nes šie atsparūs ligoms, greitai pripranta prie aptvaro aplinkos, o su elniais daugiau vargo, jiems reikia aukštesnių ir stipresnių tvorų, o stirnos – lepios.
„Danieliai nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų, be to, tai gražiausias žvėris“, – sako B. Zelenius ir priduria, kad jo svajonė pradėjo pildytis, kai beveik prieš dešimtmetį įsigijo sodybą netoli Lukšių esančiame Kuprių kaime.
„Tokia moteris, pavarde Kuosaitienė, prieš karą grįžo iš Amerikos, supirko aplinkines žemes ir pastatė šitą ūkę, todėl vietiniai ir vadina Kuosyne. Iki šiol išlikęs kluonas, gyvenamasis namas, statyti dar prieš karą. Dabar kluone įrengta žvėrių šėrykla. Kitus pastatus atnaujinom, ir dukra Jolanta įrengė sodybą įvairioms šventėms rengti“, – pasakoja lukšietis.
Pirmieji danieliai – 20 patelių ir du patinai – į ūkį atkeliavo prieš devynerius metus iš Mažeikių. B. Zelenius sako, kad tuomet už žvėris sumokėjo 25 tūkst. litų, o už vieną patiną teko pakloti beveik 3 tūkstančius.
Darbo įdeda daug
Nusprendęs auginti danielius, B. Zelenius turėjo tvora aptverti nemenką plotą. Iš pradžių tvėręs mediniais stulpais, dabar juos keičia cementiniais ir sako, kad ypač rujos metu raguočiai metalinį tvoros tinklą nutraukia ir retkarčiais nori ištrūkti į laisvę arba į aptvarą pas pateles veržiasi laukinėje gamtoje gyvenantys patinai. Todėl Bronius sodyboje būna nuolatos, danielių auginimo procese aktyviai dalyvauja ir anūkai Donatas bei Modestas.
Nors kasdien danielius matome besiganančius pievoje, B. Zelenius tvirtina, kad juos reikia nuolatos šerti. Todėl lukšietis raguočius šeria papildomai: duoda cukrinių runkelių, taip pat viena duonos kepykla parūpina batonų, sumaltus juos raguočiai noriai kramsnoja, žiemą duoda avižų, šieno. Šiuo metu danieliai karaliauja beveik septynių hektarų plote, todėl nuskabo medelių lapus ir šimtamečių sodybos medžių šakeles. Medžiai, paežerės loma gyvūnams yra natūrali užuovėja, pastatytos stoginės, kad galėtų pasislėpti nuo vasaros karščio ir žiemos šalčio.
Bandoje – 100 danielių
Bandome aptvare privažiuoti arčiau bandos, nors šeimininko mašiną žvėrys pažįsta, tačiau arti neprisileidžia. B. Zelenius sako – danieliai baikštūs, visgi tai laukiniai žvėrys. Šiuo metu aptvare ganosi apie 100 danielių. Banda pasileidžia per pievą: įstabiais ragais pasidabinę patinai, įkandin risnoja patelės ir jaunikliai. Pašnekovas pasakoja, kad bandoje taika būna iki rujos meto. Aršios patinų kovos, kurių metu ne tik ragai lūžta, bet kartais ir gyvūnai žūsta, prasideda rujos metu. Danieliai subręsta per dvejus metus, poruojasi spalio–lapkričio mėnesiais, nėštumas trunka 230 dienų, jaunikliai (dažniausiai vienas) atsivedami vasaros pradžioje. Žiemą patinai nuo patelių ir jauniklių laikosi nuošaliau. Gyvena danieliai maždaug iki 15 metų. B. Zelenius augina kelių atspalvių danielius: dėmėti, juodi, ypač žavi balto kailio danielių porelė. B. Zelenius danielius parduoda auginti kitiems norintiems ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Danielių augintojas atvirauja, kad su kai kuriais patinais tenka atsisveikinti: „Tik geras patinas augina gerus ragus, iš tokių patinų tikimasi gerų palikuonių.“
Danielius auginantis B. Zelenius pasigėrėti savo augintiniais mielai leidžia kiekvienam smalsuoliui, papasakoja daugybę įdomybių apie jų elgesį ir tarpusavio santykius. Ypač dažni svečiai jo sodyboje – moksleiviai.
„Į Lietuvą danieliai buvo įvežti ir auginami kai kurių dvarų parkuose. Tik dvarininkų dėka danieliai išliko, būtų visai išnykę. Todėl jie jaukesni nei kiti žvėrys“, – tvirtino danielių augintojas, ilgametis medžiotojas B. Zelenius.
Teiraujamės, kodėl nusprendė auginti danielius. Pašnekovas atvirauja, kad tai jo sena svajonė, o kad ją įgyvendintų, ilgai ieškojo vietos šiems raguočiams auginti. Sako, kad rinkosi auginti danielius, nes šie atsparūs ligoms, greitai pripranta prie aptvaro aplinkos, o su elniais daugiau vargo, jiems reikia aukštesnių ir stipresnių tvorų, o stirnos – lepios.
„Danieliai nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų, be to, tai gražiausias žvėris“, – sako B. Zelenius ir priduria, kad jo svajonė pradėjo pildytis, kai beveik prieš dešimtmetį įsigijo sodybą netoli Lukšių esančiame Kuprių kaime.
„Tokia moteris, pavarde Kuosaitienė, prieš karą grįžo iš Amerikos, supirko aplinkines žemes ir pastatė šitą ūkę, todėl vietiniai ir vadina Kuosyne. Iki šiol išlikęs kluonas, gyvenamasis namas, statyti dar prieš karą. Dabar kluone įrengta žvėrių šėrykla. Kitus pastatus atnaujinom, ir dukra Jolanta įrengė sodybą įvairioms šventėms rengti“, – pasakoja lukšietis.
Pirmieji danieliai – 20 patelių ir du patinai – į ūkį atkeliavo prieš devynerius metus iš Mažeikių. B. Zelenius sako, kad tuomet už žvėris sumokėjo 25 tūkst. litų, o už vieną patiną teko pakloti beveik 3 tūkstančius.
Darbo įdeda daug
Nusprendęs auginti danielius, B. Zelenius turėjo tvora aptverti nemenką plotą. Iš pradžių tvėręs mediniais stulpais, dabar juos keičia cementiniais ir sako, kad ypač rujos metu raguočiai metalinį tvoros tinklą nutraukia ir retkarčiais nori ištrūkti į laisvę arba į aptvarą pas pateles veržiasi laukinėje gamtoje gyvenantys patinai. Todėl Bronius sodyboje būna nuolatos, danielių auginimo procese aktyviai dalyvauja ir anūkai Donatas bei Modestas.
Nors kasdien danielius matome besiganančius pievoje, B. Zelenius tvirtina, kad juos reikia nuolatos šerti. Todėl lukšietis raguočius šeria papildomai: duoda cukrinių runkelių, taip pat viena duonos kepykla parūpina batonų, sumaltus juos raguočiai noriai kramsnoja, žiemą duoda avižų, šieno. Šiuo metu danieliai karaliauja beveik septynių hektarų plote, todėl nuskabo medelių lapus ir šimtamečių sodybos medžių šakeles. Medžiai, paežerės loma gyvūnams yra natūrali užuovėja, pastatytos stoginės, kad galėtų pasislėpti nuo vasaros karščio ir žiemos šalčio.
Bandoje – 100 danielių
Bandome aptvare privažiuoti arčiau bandos, nors šeimininko mašiną žvėrys pažįsta, tačiau arti neprisileidžia. B. Zelenius sako – danieliai baikštūs, visgi tai laukiniai žvėrys. Šiuo metu aptvare ganosi apie 100 danielių. Banda pasileidžia per pievą: įstabiais ragais pasidabinę patinai, įkandin risnoja patelės ir jaunikliai. Pašnekovas pasakoja, kad bandoje taika būna iki rujos meto. Aršios patinų kovos, kurių metu ne tik ragai lūžta, bet kartais ir gyvūnai žūsta, prasideda rujos metu. Danieliai subręsta per dvejus metus, poruojasi spalio–lapkričio mėnesiais, nėštumas trunka 230 dienų, jaunikliai (dažniausiai vienas) atsivedami vasaros pradžioje. Žiemą patinai nuo patelių ir jauniklių laikosi nuošaliau. Gyvena danieliai maždaug iki 15 metų. B. Zelenius augina kelių atspalvių danielius: dėmėti, juodi, ypač žavi balto kailio danielių porelė. B. Zelenius danielius parduoda auginti kitiems norintiems ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Danielių augintojas atvirauja, kad su kai kuriais patinais tenka atsisveikinti: „Tik geras patinas augina gerus ragus, iš tokių patinų tikimasi gerų palikuonių.“
Danielius auginantis B. Zelenius pasigėrėti savo augintiniais mielai leidžia kiekvienam smalsuoliui, papasakoja daugybę įdomybių apie jų elgesį ir tarpusavio santykius. Ypač dažni svečiai jo sodyboje – moksleiviai.
„Į Lietuvą danieliai buvo įvežti ir auginami kai kurių dvarų parkuose. Tik dvarininkų dėka danieliai išliko, būtų visai išnykę. Todėl jie jaukesni nei kiti žvėrys“, – tvirtino danielių augintojas, ilgametis medžiotojas B. Zelenius.
Antanas iš Pajotijo:
