Nors pašto reforma skaičiuoja dar tik trečią mėnesį, rajono gyventojai ėmė skųstis dėl vėluojančios spaudos ir nesuteikiamų žadėtų paslaugų. Lietuvos paštas nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Nuo lapkričio 5 d. rajone dirba 12 mobiliųjų laiškininkų, tačiau gyventojams lig šiol nėra aiškiai pasakyta, kokias funkcijas jie atlieka ir kada kokias paslaugas teikia. Negana to, gyventojai piktinasi, kad vėlai gauna spaudą.
Galima ar negalima sumokėti įmokas namuose?
Prieš metų galą gyventojai skuba susimokėti mokesčius, kad tik neliktų skolingi. Taip atsitiko ir vienam Keturnaujienos gyventojui, kuris buvo įpratęs kartu su paštininko į namus atnešta pensija susimokėti ir mokesčius.
83-ejų senjoras, prieš pat didžiąsias metų šventes atnešus mobiliajai laiškininkei pensiją, kaip įprastai norėjo sumokėti mokesčius už elektrą, tačiau liko nustebintas, kad mokesčių ši nepriimsianti, nes neprivalo, nors senjoras buvo girdėjęs, kad mobilieji laiškininkai suteiks gyventojams daugiau paslaugų negu prieš tai dirbę laiškininkai.
Pagelbėti senjorui ir išsiaiškinti situaciją iniciatyvos ėmėsi artima giminaitė. Ji paskambino nurodytu Lietuvos pašto numeriu ir klausė, ar privalo mobilieji laiškininkai paimti iš senjoro įmokas. Atsakymo iš operatorės sulaukė teigiamo, ši sakė, kad reikia tik adreso, o tada jau mobilioji laiškininkė bus iškviesta į namus ir senjoras galės susimokėti mokesčius. Giminaitė tikslaus adreso staiga negalėjo padiktuoti ir sakė perskambinsianti už minutėlės, tačiau perskambinusi sulaukė akibrokšto – galimai jau kita atsiliepusi operatorė pasakė, kad mokesčių mobilieji laiškininkai priimti neprivalo, o ką daryti garbaus amžiaus žmogui ir kaip jam sumokėti už elektrą, patarti negalėjo.
Kalbant apie mobiliuosius laiškininkus, iki pašto reformos buvo teigiama, kad gyventojams bus teikiama daugiau ir įvairių pašto paslaugų neišėjus iš namų. Tarp paslaugų buvo minimos ir įvairios įmokos, kurias ypač vyresnio amžiaus gyventojai mokėjo per paštininkes. Tai kaip čia išeina, jeigu apie plečiamą paslaugų spektrą iki pašto reorganizacijos gyręsi pašto darbuotojai staiga keičia toną?
Anot Lietuvos pašto atstovės spaudai, Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės, pagal iškvietimą pas gyventojus į namus laiškininkai pirmiausiai gali vykti tik dėl pašto paslaugų, pavyzdžiui, norint įsigyti pašto ženklų, išsiųsti pašto siuntas.
„Taip pat išsikviesti laiškininką į namus galima, jeigu nepavyko iš pirmo karto pristatyti siuntos ir norite, kad ji būtų pristatoma pakartotinai, bei norint užsiprenumeruoti spaudą“, – apie suteikiamas laiškininkų paslaugas aiškina A. Kurtkutė.
Anot Lietuvos pašto atstovės, įmokų sumokėjimas, perlaidos ir panašios finansinės operacijos yra papildoma, tačiau ne pašto paslauga, todėl tik dėl jos į namus mobiliojo laiškininko išsikviesti nepavyks. Bet jeigu iškviestas laiškininkas atvyko užsakyti prenumeratą, jis mokesčius privalo paimti.
Kaip teigia pašto atstovė spaudai, nuo projekto starto pradžios savarankiškai telefonu laiškininką į namus žmonės kvietėsi 70 kartų.
Vėlai sulaukia spaudos
Be miglotos informacijos apie paslaugų suteikimą, gyventojai aktyviai skundžiasi dar viena nekokybiška pašto paslauga po reformos – vėlai sulaukia spaudos. Be to, Šakių mieste nuo sausio neliko spaudą platinusios privačios tarnybos, kuri leidinius gyventojams pristatydavo ypač anksti. Tiek Šakių miesto kai kurių gatvių gyventojai, tiek atokesnių kaimų žmonės nevynioja žodžių į vatą ir rėžia: „Kam man vakare tas laikraštis, jis jau nėra aktualus, noriu iš ryto paskaityti spaudą.“ Netrūksta ir skambučių į redakciją, žmonės svarsto, kad gal geriau laikraštį prekybos vietose pirkti negu jį gauti vakare.
Atsakydama į tokius gyventojų komentarus A. Kurtkutė sako, kad kiekvienas laiškininkas turi analitikų suformuotą aptarnaujamą apylinkę, kurios maršrutas keičiasi pagal tą dieną turimos išnešioti korespondencijos ar siuntinių kiekį bei gyventojų iškvietimus, todėl vienodų dienų nebūna. Jeigu jo iškvietimų maršrutas yra priešingoje prenumeratos užsakovo pusėje, natūralu, kad, kol laiškininkas apvažiuos visą apylinkę pagal eiliškumą, adresatas laikraštį gali gauti ir vėliau. Jeigu kitą dieną jo adresas bus pirmas maršrute (nes taip susidėliojo iškvietimai) – laikraštį jis gali gauti anksčiau. Taip, anot atstovės, yra todėl, kad šiandien, be kasdienio leidinio ar laiško, laiškininkai daugiausia pristato įvairius smulkius siuntinius. Siuntų kiekiai kasmet didėja – per 2018m. Lietuvos paštas pristatė 13 mln. siuntinių ir 44 mln. laiškų, tad laiškininko krepšys sunkėja, jame daiktų apimtys didėja. Užtrukus su siuntiniais ar teikiant prašomas paslaugas pas vieną klientą, natūraliai pailgėja laikraščio pristatymas jo kaimynui.
Paslaugos naujos, problemos senos
Mobilieji laiškininkai, kaip ir anksčiau dirbę paštininkai, savo darbe susiduria ir su trukdžiais, kurie paslaugų suteikimo procesą pailgina. Tai namai be adreso lentelės arba namai, kur trūksta pašto dėžučių.
„Prašome gyventojų, kurių namai neturi aiškiai matomo adreso, juos pažymėti (tai gali būti ir numeris ant pašto dėžutės) arba, pamačius laiškininką ir laukiant siuntos ar prenumeratos, pagal galimybes sutikti laiškininką gatvėje“, – sako atstovė spaudai ir priduria, kad mobilieji laiškininkai turi ir nemokamai dalina specialius oro sąlygoms atsparius lipdukus, ant kurių užrašius adresą, jį galima užklijuoti aiškiai laiškininkui matomoje vietoje – ant namo sienos, tvoros ar pašto dėžutės.
Tačiau dar didesnė bėda palaidi šunys gyventojų kiemuose.
„Prašome gyventojų skirti daugiau dėmesio savo augintinių priežiūrai ir nepalikti palaidų šunų neaptvertose teritorijose, nes kitu atveju laiškininkas gali atsisakyti pristatyti korespondenciją“, – aiškino A. Kurtkutė.
Iš viso nuo projekto starto Šakių rajone mobilieji laiškininkai atliko beveik 16 tūkst. operacijų: daugiausia buvo pristatyta laiškų ir mažų siuntų (daugiau nei 25 tūkst.), įteikta registruotų siuntų (daugiau nei 5300 vnt.), išmokėta daugiau nei 5200 vnt. pensijų, surinkta beveik 1400 vnt. įmokų, išmokėta daugiau nei 400 vnt. pašalpų, namuose priimtos 7 piniginės perlaidos.
83-ejų senjoras, prieš pat didžiąsias metų šventes atnešus mobiliajai laiškininkei pensiją, kaip įprastai norėjo sumokėti mokesčius už elektrą, tačiau liko nustebintas, kad mokesčių ši nepriimsianti, nes neprivalo, nors senjoras buvo girdėjęs, kad mobilieji laiškininkai suteiks gyventojams daugiau paslaugų negu prieš tai dirbę laiškininkai.
Pagelbėti senjorui ir išsiaiškinti situaciją iniciatyvos ėmėsi artima giminaitė. Ji paskambino nurodytu Lietuvos pašto numeriu ir klausė, ar privalo mobilieji laiškininkai paimti iš senjoro įmokas. Atsakymo iš operatorės sulaukė teigiamo, ši sakė, kad reikia tik adreso, o tada jau mobilioji laiškininkė bus iškviesta į namus ir senjoras galės susimokėti mokesčius. Giminaitė tikslaus adreso staiga negalėjo padiktuoti ir sakė perskambinsianti už minutėlės, tačiau perskambinusi sulaukė akibrokšto – galimai jau kita atsiliepusi operatorė pasakė, kad mokesčių mobilieji laiškininkai priimti neprivalo, o ką daryti garbaus amžiaus žmogui ir kaip jam sumokėti už elektrą, patarti negalėjo.
Kalbant apie mobiliuosius laiškininkus, iki pašto reformos buvo teigiama, kad gyventojams bus teikiama daugiau ir įvairių pašto paslaugų neišėjus iš namų. Tarp paslaugų buvo minimos ir įvairios įmokos, kurias ypač vyresnio amžiaus gyventojai mokėjo per paštininkes. Tai kaip čia išeina, jeigu apie plečiamą paslaugų spektrą iki pašto reorganizacijos gyręsi pašto darbuotojai staiga keičia toną?
Anot Lietuvos pašto atstovės spaudai, Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės, pagal iškvietimą pas gyventojus į namus laiškininkai pirmiausiai gali vykti tik dėl pašto paslaugų, pavyzdžiui, norint įsigyti pašto ženklų, išsiųsti pašto siuntas.
„Taip pat išsikviesti laiškininką į namus galima, jeigu nepavyko iš pirmo karto pristatyti siuntos ir norite, kad ji būtų pristatoma pakartotinai, bei norint užsiprenumeruoti spaudą“, – apie suteikiamas laiškininkų paslaugas aiškina A. Kurtkutė.
Anot Lietuvos pašto atstovės, įmokų sumokėjimas, perlaidos ir panašios finansinės operacijos yra papildoma, tačiau ne pašto paslauga, todėl tik dėl jos į namus mobiliojo laiškininko išsikviesti nepavyks. Bet jeigu iškviestas laiškininkas atvyko užsakyti prenumeratą, jis mokesčius privalo paimti.
Kaip teigia pašto atstovė spaudai, nuo projekto starto pradžios savarankiškai telefonu laiškininką į namus žmonės kvietėsi 70 kartų.
Vėlai sulaukia spaudos
Be miglotos informacijos apie paslaugų suteikimą, gyventojai aktyviai skundžiasi dar viena nekokybiška pašto paslauga po reformos – vėlai sulaukia spaudos. Be to, Šakių mieste nuo sausio neliko spaudą platinusios privačios tarnybos, kuri leidinius gyventojams pristatydavo ypač anksti. Tiek Šakių miesto kai kurių gatvių gyventojai, tiek atokesnių kaimų žmonės nevynioja žodžių į vatą ir rėžia: „Kam man vakare tas laikraštis, jis jau nėra aktualus, noriu iš ryto paskaityti spaudą.“ Netrūksta ir skambučių į redakciją, žmonės svarsto, kad gal geriau laikraštį prekybos vietose pirkti negu jį gauti vakare.
Atsakydama į tokius gyventojų komentarus A. Kurtkutė sako, kad kiekvienas laiškininkas turi analitikų suformuotą aptarnaujamą apylinkę, kurios maršrutas keičiasi pagal tą dieną turimos išnešioti korespondencijos ar siuntinių kiekį bei gyventojų iškvietimus, todėl vienodų dienų nebūna. Jeigu jo iškvietimų maršrutas yra priešingoje prenumeratos užsakovo pusėje, natūralu, kad, kol laiškininkas apvažiuos visą apylinkę pagal eiliškumą, adresatas laikraštį gali gauti ir vėliau. Jeigu kitą dieną jo adresas bus pirmas maršrute (nes taip susidėliojo iškvietimai) – laikraštį jis gali gauti anksčiau. Taip, anot atstovės, yra todėl, kad šiandien, be kasdienio leidinio ar laiško, laiškininkai daugiausia pristato įvairius smulkius siuntinius. Siuntų kiekiai kasmet didėja – per 2018m. Lietuvos paštas pristatė 13 mln. siuntinių ir 44 mln. laiškų, tad laiškininko krepšys sunkėja, jame daiktų apimtys didėja. Užtrukus su siuntiniais ar teikiant prašomas paslaugas pas vieną klientą, natūraliai pailgėja laikraščio pristatymas jo kaimynui.
Paslaugos naujos, problemos senos
Mobilieji laiškininkai, kaip ir anksčiau dirbę paštininkai, savo darbe susiduria ir su trukdžiais, kurie paslaugų suteikimo procesą pailgina. Tai namai be adreso lentelės arba namai, kur trūksta pašto dėžučių.
„Prašome gyventojų, kurių namai neturi aiškiai matomo adreso, juos pažymėti (tai gali būti ir numeris ant pašto dėžutės) arba, pamačius laiškininką ir laukiant siuntos ar prenumeratos, pagal galimybes sutikti laiškininką gatvėje“, – sako atstovė spaudai ir priduria, kad mobilieji laiškininkai turi ir nemokamai dalina specialius oro sąlygoms atsparius lipdukus, ant kurių užrašius adresą, jį galima užklijuoti aiškiai laiškininkui matomoje vietoje – ant namo sienos, tvoros ar pašto dėžutės.
Tačiau dar didesnė bėda palaidi šunys gyventojų kiemuose.
„Prašome gyventojų skirti daugiau dėmesio savo augintinių priežiūrai ir nepalikti palaidų šunų neaptvertose teritorijose, nes kitu atveju laiškininkas gali atsisakyti pristatyti korespondenciją“, – aiškino A. Kurtkutė.
Iš viso nuo projekto starto Šakių rajone mobilieji laiškininkai atliko beveik 16 tūkst. operacijų: daugiausia buvo pristatyta laiškų ir mažų siuntų (daugiau nei 25 tūkst.), įteikta registruotų siuntų (daugiau nei 5300 vnt.), išmokėta daugiau nei 5200 vnt. pensijų, surinkta beveik 1400 vnt. įmokų, išmokėta daugiau nei 400 vnt. pašalpų, namuose priimtos 7 piniginės perlaidos.
Ona iš Patamošupių:
