Nesumokėto mokesčio skola už nuomojamą valstybinę žemę siekia apie 100 tūkst. eurų, didžioji dalis žemės nuomininkų yra skolingi už žemės ūkio paskirties žemę ir mokesčio nemoka piktybiškai. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Finansų ir rajono plėtros komitete paliestas klausimas, jog rajone iki liepos 21 d. fiziniai ir juridiniai asmenys už valstybinės žemės sklypų nuomą buvo įsiskolinę kone 100 tūkst. eurų. Komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė kategoriška – su tokiais mokesčių mokėtojais reikia nutraukti nuomos sutartis, o administracijai imtis griežtesnių priemonių – skolas išieškoti.

Dėl nemokančių valstybinės žemės nuomos mokesčių klausimą kėlusi Finansų ir rajono plėtros komiteto pirmininkė A. Pukinskienė priminė, kad į biudžetą už valstybinės žemės nuomą buvo surinkta 300 tūkst. eurų.

„Tai yra mūsų rajono biudžeto pinigai, įsiskolinimo mastas beveik 100 tūkst. eurų, tai ar savivaldybės biudžetas yra kreditavimo kontorėlė?“ – kėlė klausimą A. Pukinskienė.

Komiteto posėdyje dalyvavusi rajono Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė paaiškino, kad tarp skolininkų yra du juridiniai asmenys, kurių bendra įsiskolinimo suma per 22 tūkst. eurų, tačiau vieną skolą teks nurašyti kaip beviltišką, nes įmonė išregistruota. Ji paminėjo, kad yra geranoriškai besitariančių mokesčių mokėtojų, tokių yra 19.

Tačiau skolininkų už žemės nuomą sąrašas, liepos 21 d. duomenimis, vis tiek nemenkas: nuo 500 iki tūkstančio eurų skolingi 55 asmenys, jų įsiskolinimas – per 38 tūkst. eurų, tūkstantį eurų ir daugiau yra skolingas 21 asmuo, jų įsiskolinimas – per 54 tūkst. Bendras įsiskolinimas už valstybinės žemės sklypų nuomą siekia 92 tūkst. 190 eurų. Didžioji dalis asmenų yra nesumokėję valstybinės žemės muomos mokesčio už nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę.

A. Pukinskienė teiravosi, kur yra problema, kad atsirado šitokie įsiskolinimai už valstybinės žemės nuomą, juolab kad yra savivaldybėje atsakingas darbuotojas, kuris administruoja nuomos mokestį.

E. Grigaitienės nuomone, taip atsitiko galbūt todėl, kad už valstybinės žemės nuomą yra atsakingos dvi institucijos – žemės nuomos sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis pasirašo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), o mokestį skaičiuoja savivaldybė.Pasak E. Grigaitienės, šituo klausimu kalbėtasi ir su NŽT vadovu, ir su administruojančią mokestį savivaldybės specialiste.

„Turėtų NŽT tiesiog neišnuomoti tiems keliems ūkininkams, kurių tos skolos tokio dydžio. Skolininkų, kurie nevykdo sutartinių įsipareigojimų, sąrašą mes pateikiame NŽT, kaip ten asmenys prasisuka, kad jiems vis tiek nuomojama ta žemė ir nenutraukiamos tos nuomos sutartys“, – svarstė E. Grigaitienė ir pridūrė, kad balandį visgi trims ūkininkams žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos.

Ji komiteto nariams aiškino, kas skolų administravimas buvo aptartas ir su administracijos direktoriumi bei NŽT vadovu. Anot E. Grigaitienės, seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai nuolat informuoja mokesčių nemokančius ūkininkus. Tad liepos 21 d. pateiktas skolininkų sąrašas ne toks ir ilgas, o ir skolos suma mažėja, nes mokesčių mokėtojai, laiku (iki lapkričio 15d.) nesimokėję mokesčių, moka ir pavėluotai, todėl, pasak E. Grigaitienės, vien per šį pusmetį į biudžetą įplaukė maždaug 35 tūkst. eurų nuomos mokesčio.

A. Pukinskienė vis tiek nepateisina skolininkų: gal ir galima suprasti, jei skola būtų 10–20 eurų, bet jei vieno asmens siekia iki 5–6 tūkst. eurų. Vieno rajono ūkininko visi trys šeimos nariai, nuomojantys žemę, yra skolingi, nors pasirašę mokėjimo grafikus, bet jų nesilaiko, o jų skola – dešimtys tūkstančių. E. Grigaitienė sako nesuprantanti, kodėl sutartys dėl nuomos vis tiek su jais sudaromos, jei žinoma, kad asmenys skolingi.

E. Grigaitienė akcentavo, kad administracija skolų išieškojimo klausimu dirba: dar kovo mėnesį savivaldybės buhalterė, administruojanti mokestį, išsiuntė skolininkams priminimus apie nesumokėtą žemės nuomos mokestį. NŽT gegužės, birželio mėnesiais jau išsiuntė raginimus, kuriuose rašoma, kad jei nesusimokės, nebus išduoti leidimai arba nebus sudaromos žemės nuomos sutartys.

Teirautasi, ar už nesumokėtus mokesčius yra skaičiuojami delspinigiai. E. Grigaitienė tvirtino, kad skaičiuojami, išskyrus tiems asmenims, kurie geranoriškai pasirašę grafiką, pagal kurį įsipareigoja sumokėti mokesčius. Ar skaičiuojami delspinigiai nesilaikantiems grafiko, E. Grigaitienė negalėjo atsakyti.

Iš skolininkų išieškoti skolas už nuomojamą žemę turi savivaldybės administracija, pasak komiteto narės Ramintos Jakelaitienės, kaip tai padaryti – patirčių turime ir su vandenų, šilumos skolininkais, tereikia skolų išieškojimo klausimu stipriau padirbėti.

A. Pukinskienė įsitikinusi – vien priminimų neužtenka, šios skolos už žemės nuomą pasidarė tikros „piktybiškų skolininkų, piktybiškos skolos“, pats laikas su nemokančiais žemės nuomos sutartis nutraukti. Jos nuomone, nepatenkinamai yra savivaldybėje administruojamas žemės nuomos mokestis ir savivaldybė turėtų imtis visų įmanomų priemonių iš skolininkų išieškoti skolas.

„Ką, pinigų savivaldybei nereikia?“ – retoriškai klausė A. Pukinskienė.