Parduotuvę įkūrus didesnėse patalpose atsirado galimybė daug patogiau ir matomiau išdėstyti prekes, o naumiestiečiai džiaugiasi, kad vietoje turi galimybę įsigyti būtiniausių ūkinių prekių. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Šeštadienį Kudirkos Naumiestyje buvo tikra bendruomenės šventė – į naujas, erdvias patalpas savo ūkinių prekių parduotuvę perkėlė Lina ir Tomas Kareivai. Nors naumiestiečiai prekyba užsiima jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau naujam gyvenimui prikelti pastatą vaiduoklį ir čia įkurti parduotuvę – nelengvas, bet pribrendęs sprendimas.
L. Kareivienė prisimena, kad su vyru Tomu įleidę šaknis Kudirkos Naumiestyje ilgai svarstė, kuo gi užsiimti. Taip 2011 m. jie nusprendė atidaryti ūkinių prekių parduotuvę, kurią įkūrė nedidelėse patalpose seniūnijos kieme.
Beje, pašnekovės uošviai taip pat užsiima verslu, tik maisto produktų.
„Patalpas nuomojome, prekių buvo vis daugiau ir daugiau, tad pradėjome žiūrinėtis aukcionus ir ieškoti savo patalpų. Šias patalpas įsigijome 2018 m. gruodį, beveik metus truko dokumentų tvarkymas, o kai prasidėjo karantinas, prasidėjo valymas ir remontas“, – pasakoja moteris.
Nemažai patalpų sienų pamūryta iš čia buvusių senų raudonų plytų, kurių ne vieną puošia seni įspaudai ir užrašai. Pavyzdžiui, rusiškai užrašyta Kataučizna, kur kadais buvo plytinė.
„Čia vyro mintis“, – rodo autentiškas sienas L. Kareivienė.
Entuziazmo nestokojanti Lina Kareivienė sako negalvojanti atsipirks investicijos ar ne, nes svarbiausia, kad yra kuo užsiimti, ir svarsto apie tolimesnę plėtrą. D. Pavalkio nuotr.
Nors dabar patalpos erdvios ir jaukios, tačiau tik jas įsigijus ir į jas įžengus teko griebtis už galvos.
„Pirmas vaizdas, kai atsidarai duris ir... oho, ką daryti? Viskas nukritę, nusilupę, begalė šlamšto, vien senoviškų dėžių nuo vyno ir alaus išvežėm apie tūkstantį. Tris mėnesius tik valėm“, – prisimena L. Kareivienė, nėkart nesuabejojusi savo ir vyro sprendimu antram gyvenimui prikelti Kudirkos Naumiesčio kooperatyvui priklausiusį apleistą pastatą.
Beje, šiame pastate prieš keliasdešimt metų taip pat buvo parduotuvė. Tai prisimena naumiestiečiai, tai byloja ir įkurtuvių proga iš šio krašto kolekcininko, kraštotyrinko Petro Žemaičio dovanų gauta nuotrauka, kurioje pastato sienas ženklina užrašai „Ūkinės prekės, gatavi rūbai ir mėsinė“.
Žinoma, darbo įdėti teko daug, dvejus metus nuo ryto iki vakaro šeima siekė savo tikslo ir dabar džiaugiasi saldžiais darbo vaisiais. Tuo labiau kad beveik viską darė patys, draugų padedami, samdė žmones tik tam tikriems darbams atlikti. Į klausimą, ar investicija atsiėjo daug, moteris sako: „Brangokai, bet be banko paskolų.“
„Buvo labai daug palaikančių. Negalvoju, kada atsipirks. Dirbu, turiu užsiėmimą, susikūriau sau darbo vietą ir neturiu kada sirgti depresija“, – entuziazmo nestokoja L. Kareivienė, šiuo metu parduotuvėje plušanti su dar viena darbuotoja.
Jei anksčiau jų parduotuvėlė tilpo maždaug 25 kv. m, tai dabar jos plotas apie 100, o bendros patalpos užima apie 300 kv. m.
„Ateina ir sako, oi, ir šito, ir šito yra, bet ir anksčiau tų prekių buvo, tik išdėstyti, kad gerai matytųsi, nėjo“, – sako pašnekovė.
Ūkinių, buities prekių paklausa atokesniame rajono kampe esančiame Kudirkos Naumiestyje išties yra.
„Pati žinau, tvarkėmės namus, ką reiškia, kai dėl medvaržčio reikia važiuoti į Šakius ar Vilkaviškį. Nemaža dalis pensininkų, norėdami kažkur nuvykti, turi samdyti“, – pripažįsta moteris ir džiaugiasi, jog būtiniausias prekes naumiestiečiams gali pasiūlyti.
Iš patirties L. Kareivienė žino, kad tik prasidėjus pavasariui paklausiausių prekių viršūnėse bus vazonai, žemės, trąšos, plėvelė, sėklos. Populiarūs ir įvairūs kombinuoti pašarai. Naumiestiečiai džiaugiasi čia galėdami rasti varžtų, dažų, net detalių dviračiams.
„Stengiamės orientuotis į tai, ko žmonėms reikia, ko prašo“, – sako L. Kareivienė ir pripažįsta, kad ypač didelis žvejybos reikmenų poreikis, tad svarsto ateityje užpildyti ir šią nišą.
Šeštadienį simboliškai buvo perkirpta juostelė, patalpas pašventino parapijos klebonas Donatas Jasulaitis, džiaugęsis, kad prieš didelį žmogaus norą, pasiryžimą ir tikslo siekimą nėra jokių neįveikiamų kliūčių. Bendruomenės centras „Santaka“ susirinkusiuosius vaišino čia pat ant laužo verdama žirniene bei šilta arbata, o bendruomenės nariai naujai atvertos parduotuvės šeimininkams linkėjo klestėjimo ir sėkmės. Juk šiais laikais, ir dar atokesniame Kudirkos Naumiestyje, tai išties įvykis.
„Ateina ir sako, oi, ir šito, ir šito yra, bet ir anksčiau tų prekių buvo, tik išdėstyti, kad gerai matytųsi, nėjo“, – sako pašnekovė.
Ūkinių, buities prekių paklausa atokesniame rajono kampe esančiame Kudirkos Naumiestyje išties yra.
„Pati žinau, tvarkėmės namus, ką reiškia, kai dėl medvaržčio reikia važiuoti į Šakius ar Vilkaviškį. Nemaža dalis pensininkų, norėdami kažkur nuvykti, turi samdyti“, – pripažįsta moteris ir džiaugiasi, jog būtiniausias prekes naumiestiečiams gali pasiūlyti.
Iš patirties L. Kareivienė žino, kad tik prasidėjus pavasariui paklausiausių prekių viršūnėse bus vazonai, žemės, trąšos, plėvelė, sėklos. Populiarūs ir įvairūs kombinuoti pašarai. Naumiestiečiai džiaugiasi čia galėdami rasti varžtų, dažų, net detalių dviračiams.
„Stengiamės orientuotis į tai, ko žmonėms reikia, ko prašo“, – sako L. Kareivienė ir pripažįsta, kad ypač didelis žvejybos reikmenų poreikis, tad svarsto ateityje užpildyti ir šią nišą.
Šeštadienį simboliškai buvo perkirpta juostelė, patalpas pašventino parapijos klebonas Donatas Jasulaitis, džiaugęsis, kad prieš didelį žmogaus norą, pasiryžimą ir tikslo siekimą nėra jokių neįveikiamų kliūčių. Bendruomenės centras „Santaka“ susirinkusiuosius vaišino čia pat ant laužo verdama žirniene bei šilta arbata, o bendruomenės nariai naujai atvertos parduotuvės šeimininkams linkėjo klestėjimo ir sėkmės. Juk šiais laikais, ir dar atokesniame Kudirkos Naumiestyje, tai išties įvykis.
Ona iš Patamošupių:
