Kaip įprasta, savivaldybei priklausančių UAB-ų vadovai įmonių veiklą pristato komitetų posėdžiuose, į klausimus būna pasirengę atsakyti ir pačiame tarybos posėdyje. UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas (kairėje) pripažino, kad kiek jis dirba, tokios sudėtingos situacijos turbūt dar nebuvo, o „Šakių autobusų parko“ vadovas Tomas Povilaitis kalbėjo, kad nuolat tenka balansuoti ant ribos. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Paskutiniajame savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta visų keturių savivaldybei priklausančių UAB-ų veiklos ataskaitoms. Skirtingos įmonės gyvena skirtingais, jų specifikai būdingais rūpesčiais ir problemomis, tačiau kone visi sutartinai tvirtina: padėtis sunki, kylančios kainos neišvengiamai daro įtaką veiklai. Pati sudėtingiausia padėtis – UAB „Šakių vandenys“.
Metai buvo geri
UAB-ų vadovai apie jų vadovaujamų įmonių veiklą kalbėjo prieš tarybos posėdį vykstančiuose komitetų posėdžiuose, atsakinėjo į tarybos nariams kylančius klausimus.
UAB „Šakių laidotuvių namai“ vadovė Aurelija Grinkevičienė pripažino, kad nors taip sakyti negražu, bet praėję metai įmonei buvo geri, 2021-ieji užbaigti su 15 tūkst. 600 eurų pelnu. Pasak direktorės, „Šakių laidotuvių namai“ pernai rajone suteikė 56 proc. paslaugų nuo visų rajono mirusių žmonių. Bendrovės planuose ir įmonės bei darbo vietų modernizavimas, paslaugų plėtra.
„Ieškom ir virėjos, norim vėl teikti maitinimo paslaugą, bet kol kas nerandam tinkamo žmogaus“, – kalbėjo bendrovės vadovė.
Atsakydama į iškeltą klausimą dėl neatpažintų mirusiųjų, A. Grinkevičienė priminė, kad paslaugos kaštus dengia savivaldybė, tačiau pabrėžė, kad už skiriamą sumą (šiek tiek daugiau nei 600 eurų) oriai palaidoti mirusįjį išties sunku. Kadangi įmonė neturi savo duobkasių, paslaugą, kuri kainuoja apie 250 eurų, perka. Kiekvieną dieną, pasak įmonės direktorės, brangsta gėlės, rūbai, karstų atvežimas, o pigiausias karstas kainuoja apie 200 eurų, tad kartais net vienišus senjorus palaidoti kyla sunkumų, o valstybės parama yra šiek tiek daugiau kaip 330 eurų.
„Kartais už galvos susiimam, kaip iš to biudžetėlio, ką žmogus turi, palaidoti“, – pripažino A. Grinkevičienė.
Tenka balansuoti ant ribos
UAB „Šakių autobusų parkas“ vadovas Tomas Povilaitis pripažino, kad po 2020-aisiais staigaus kritimo į didelius nuostolius (apie 54 tūkst. eurų), pernai pavyko subalansuoti įmonės veiklą.
„Turbūt taip, kaip dirbom prieš pandemiją, jau niekad ir nedirbsim, bet įmonė savo funkcijas vykdė, nė karto veikla nenutrūko“, – teigė T. Povilaitis, atkreipęs dėmesį, kad „Šakių autobusų parkas“ rajone liko vienintelis vežėjas, privatininkai pasitraukė, kaip ir dalis tolimojo susisiekimo.
„Dėl to teko spręsti prieš rugsėjo 1 d. nemažai problemų, pertvarkyti nemažai maršrutų“, – sakė įmonės direktorius.
Įmonei pernai pavyko įsigyti du naujus, mažus ir ekonomiškus autobusus, tą patį bus siekiama daryti ir šiais metais. Visgi padėtis gana sudėtinga, nuolat, pasak vadovo, tenka balansuoti ant ribos. Lyginant su ankstesniais metais, gerokai sumažinta ir darbuotojų, o daugiau jau mažinti nėra kur.
„Nors atlyginimai maži, sąnaudose tai sudaro nemažą dalį. Yra žmonių, kurių nėra kuo pakeisti, mažinti jau nėra kur“, – sakė T. Povilaitis, sulaukęs ne vieno komplimento už pastangas įmonę išlaikyti stabiliai. Į diskusiją įsiterpusi Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė iliustravo, kaip, lyginant skirtingas savivaldybės įmones, skiriasi vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Pavyzdžiui, „Šakių autobusų parke“ – 947 eurai, „Šakių laidotuvių namuose“ – 1649 eurai, „Šakių šilumos tinkluose“ – 1375, o „Šakių vandenyse“ – 1227 eurai.
Tiesa, administracijos direktorius Dainius Grincevičius klausė T. Povilaičio nuomonės, ar būtų tikslinga į vieną parką sujungti seniūnijų bei mokyklinius autobusiukus, nes, ko gero, svarstė administracijos direktorius, tai bręsta.
„Šakių autobusų parko“ direktorius tvirtos nuomonės neturėjo, svarstė, kad reikėtų diskutuoti su pačiomis mokyklomis, bet sutiko, kad bent jau geltonuosius autobusiukus galbūt būtų tikslinga perimti, nes „mokykla turi mokyti mokinius, o vežėjas vežti“.
„Vienaip ar kitaip turbūt susitaupytų, nes kitokiomis kainomis nei perkant pavieniui perkam tepalus, degalus, turbūt operatyviau pavyktų išspręsti ir kai įvyksta gedimai, nes turime parką“, – svarstė įmonės vadovas.
Visgi vicemeras Darius Jakavičius teiravosi, ar tikrai įmonė galėtų prisiimti atsakomybę ir užtikrinti paslaugą, nes dabar daugelis vaikų surenkami kone iš kiemų, sunkiai pravažiuojamų vietų ir pan. Be to, svarstė jis, gal nereikėtų audrinti visuomenės, nes švietimo tinklas pastaraisiais metais ir taip stipriai paliestas optimizacijos.
T. Povilaičio nuomone, vaikai yra išlepinti, pagrindiniai maršrutai visgi vyktų iš stotelių, tad, paslaugą perėmus jo vadovaujamai įmonei, vargu, ar ji būtų, kokia buvusi, neišvengiamai būtų nepasitenkinimo, tad kol kas šis klausimas atviras.
Prognozės nedžiugina
UAB „Šakių šilumos tinklai“ pernai gavo 549 tūkst. eurų daugiau pajamų nei 2020 m., įmonės pelnas – daugiau nei 56 tūkst. eurų. Reorganizacijos metu prie įmonės prijungus UAB „Šakių komunalinis ūkis“, prijungtoji bendrovė perdavė bendrovei ankstesnių metų nuostolį už daugiau nei 143 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, įsiskolinimai įmonei sudaro beveik 400 tūkst. eurų, vien beviltiškų skolų – 180 tūkst. eurų.
„Pagrindinis dalykas – biokuro kainų kilimas. Praeitus metus pavyko užbaigti normaliai, nes paskutiniam ketvirčiui pavyko pigesnio kuro nusipirkti, bet perspektyvos nekokios, kuras pabrangęs beveik du–tris kartus, tad prognozės nėra džiuginančios“, – kalbėjo įmonės direktorius Raimondas Rauckis, pripažinęs, kad veiklos rezultatai daug priklauso nuo oro, o kuro kainos jau ir dabar atsiliepia vartotojui.
Apskritai, atsakydamas į Vaido Balčiūno klausimą apie vidutinę šilumos kainą kvadratiniam metrui, R. Rauckis aiškino, kad pagal šilumos suvartojimą namai yra skirstomi į keturias grupes – mažiausiai šilumos suvartojantys namai, mažai ir vidutiniškai, daug ir labai daug. Tad priklausomai nuo minėtų grupių atitinkamai vieno kvadrato kaina išeina 0,8, euro, 1,37 euro, 1,66 euro ir 2,12 euro.
„Skirtumas tikrai ženklus, tai pakoreguoti gali renovacija“, – dėmesį atkreipė „Šakių šilumos tinklų“ direktorius.
Padėtis sunkiausia
Iš visų keturių savivaldybės kontroliuojamų bendrovių, kaip patikino ir Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja, sudėtingiausia padėtis yra UAB „Šakių vandenys“ – sukauptas nuostolis yra 581 tūkst. eurų, pernykštis – apie 174 tūkst. eurų.
„Pasigirti kažkuo neturiu. Generavom ir pajamų daugiau, ir lėšų surinkom daugiau, tačiau sąnaudos viską suvalgė, – pripažino įmonės direktorius Kęstutis Vilkauskas ir sutiko: – Kiek dirbu, tai vienas didžiausių nuostolių.“
Pagrindinė to priežastis – drastiškai šokusios elektros kainos, vien per metus sąnaudos elektrai išaugo 133 tūkst. eurų iki maždaug 308 tūkst. eurų.
„Situacija sudėtinga ir ji bus sudėtinga, nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip pusė įstatinio kapitalo, tuomet jau steigėjas turi imtis kažkokių veiksmų“, – samprotavo E. Grigaitienė.
D. Grincevičius kalbėjo: „Įmonė it voverė rate ir neturi kaip iš to rato išeiti. Vadinkim grubiai – įmonė praskolinta, patiria didžiules energetines išlaidas, kurios nuo jų nepriklauso, o problemą naikinti neturi galimybių, nes nėra iš ko.“ Jis pripažino: trasos siaubingai ilgos, jų būklė labai prasta, avarijos nustatinėjamos neoperatyviai.
„Manau, po dvejų–trejų metų spręsim klausimą, kaip užtikrinti vandens ir nuotekų sutvarkymą šioje įmonėje“, – mintimis dalijosi administracijos direktorius.
Iš ne vieno tarybos nario skambėjo siūlymai galvoti apie investicijas, ypač į saulės elektrines.
Pats K. Vilkauskas dar informavo, kad nuo vasario vyksta darbas dėl paviršinių nuotekų, buvo išsiųsti 58 pranešimai sudaryti sutartis, sugrįžo 43, tačiau sąskaitų už tai vasarį išrašyta tik už 1500 eurų.
Įmonės vadovas paminėjo, kad gana brangiai atsieina ir geriamojo vandens tyrimai.
„Nesvarbu, ar Šakiuose su 6 tūkst. vartotojų, ar Valakbūdy su šešiais vartotojais. Vien tyrimams padengti per metus reikalinga parduoti 480 kubų vandens. Turim septynias vandenvietes, kur to neįmanoma dėl mažo vartotojų skaičiaus“, – kalbėjo K. Vilkauskas, paminėjęs, kad per metus vandens tyrimai atsieina 50 tūkst. eurų.
Visų keturių įmonių veiklų ataskaitoms tarybos nariai pritarė vienbalsiai.
UAB „Šakių laidotuvių namai“ vadovė Aurelija Grinkevičienė pripažino, kad nors taip sakyti negražu, bet praėję metai įmonei buvo geri, 2021-ieji užbaigti su 15 tūkst. 600 eurų pelnu. Pasak direktorės, „Šakių laidotuvių namai“ pernai rajone suteikė 56 proc. paslaugų nuo visų rajono mirusių žmonių. Bendrovės planuose ir įmonės bei darbo vietų modernizavimas, paslaugų plėtra.
„Ieškom ir virėjos, norim vėl teikti maitinimo paslaugą, bet kol kas nerandam tinkamo žmogaus“, – kalbėjo bendrovės vadovė.
Atsakydama į iškeltą klausimą dėl neatpažintų mirusiųjų, A. Grinkevičienė priminė, kad paslaugos kaštus dengia savivaldybė, tačiau pabrėžė, kad už skiriamą sumą (šiek tiek daugiau nei 600 eurų) oriai palaidoti mirusįjį išties sunku. Kadangi įmonė neturi savo duobkasių, paslaugą, kuri kainuoja apie 250 eurų, perka. Kiekvieną dieną, pasak įmonės direktorės, brangsta gėlės, rūbai, karstų atvežimas, o pigiausias karstas kainuoja apie 200 eurų, tad kartais net vienišus senjorus palaidoti kyla sunkumų, o valstybės parama yra šiek tiek daugiau kaip 330 eurų.
„Kartais už galvos susiimam, kaip iš to biudžetėlio, ką žmogus turi, palaidoti“, – pripažino A. Grinkevičienė.
Tenka balansuoti ant ribos
UAB „Šakių autobusų parkas“ vadovas Tomas Povilaitis pripažino, kad po 2020-aisiais staigaus kritimo į didelius nuostolius (apie 54 tūkst. eurų), pernai pavyko subalansuoti įmonės veiklą.
„Turbūt taip, kaip dirbom prieš pandemiją, jau niekad ir nedirbsim, bet įmonė savo funkcijas vykdė, nė karto veikla nenutrūko“, – teigė T. Povilaitis, atkreipęs dėmesį, kad „Šakių autobusų parkas“ rajone liko vienintelis vežėjas, privatininkai pasitraukė, kaip ir dalis tolimojo susisiekimo.
„Dėl to teko spręsti prieš rugsėjo 1 d. nemažai problemų, pertvarkyti nemažai maršrutų“, – sakė įmonės direktorius.
Įmonei pernai pavyko įsigyti du naujus, mažus ir ekonomiškus autobusus, tą patį bus siekiama daryti ir šiais metais. Visgi padėtis gana sudėtinga, nuolat, pasak vadovo, tenka balansuoti ant ribos. Lyginant su ankstesniais metais, gerokai sumažinta ir darbuotojų, o daugiau jau mažinti nėra kur.
„Nors atlyginimai maži, sąnaudose tai sudaro nemažą dalį. Yra žmonių, kurių nėra kuo pakeisti, mažinti jau nėra kur“, – sakė T. Povilaitis, sulaukęs ne vieno komplimento už pastangas įmonę išlaikyti stabiliai. Į diskusiją įsiterpusi Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė iliustravo, kaip, lyginant skirtingas savivaldybės įmones, skiriasi vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Pavyzdžiui, „Šakių autobusų parke“ – 947 eurai, „Šakių laidotuvių namuose“ – 1649 eurai, „Šakių šilumos tinkluose“ – 1375, o „Šakių vandenyse“ – 1227 eurai.
Tiesa, administracijos direktorius Dainius Grincevičius klausė T. Povilaičio nuomonės, ar būtų tikslinga į vieną parką sujungti seniūnijų bei mokyklinius autobusiukus, nes, ko gero, svarstė administracijos direktorius, tai bręsta.
„Šakių autobusų parko“ direktorius tvirtos nuomonės neturėjo, svarstė, kad reikėtų diskutuoti su pačiomis mokyklomis, bet sutiko, kad bent jau geltonuosius autobusiukus galbūt būtų tikslinga perimti, nes „mokykla turi mokyti mokinius, o vežėjas vežti“.
„Vienaip ar kitaip turbūt susitaupytų, nes kitokiomis kainomis nei perkant pavieniui perkam tepalus, degalus, turbūt operatyviau pavyktų išspręsti ir kai įvyksta gedimai, nes turime parką“, – svarstė įmonės vadovas.
Visgi vicemeras Darius Jakavičius teiravosi, ar tikrai įmonė galėtų prisiimti atsakomybę ir užtikrinti paslaugą, nes dabar daugelis vaikų surenkami kone iš kiemų, sunkiai pravažiuojamų vietų ir pan. Be to, svarstė jis, gal nereikėtų audrinti visuomenės, nes švietimo tinklas pastaraisiais metais ir taip stipriai paliestas optimizacijos.
T. Povilaičio nuomone, vaikai yra išlepinti, pagrindiniai maršrutai visgi vyktų iš stotelių, tad, paslaugą perėmus jo vadovaujamai įmonei, vargu, ar ji būtų, kokia buvusi, neišvengiamai būtų nepasitenkinimo, tad kol kas šis klausimas atviras.
Prognozės nedžiugina
UAB „Šakių šilumos tinklai“ pernai gavo 549 tūkst. eurų daugiau pajamų nei 2020 m., įmonės pelnas – daugiau nei 56 tūkst. eurų. Reorganizacijos metu prie įmonės prijungus UAB „Šakių komunalinis ūkis“, prijungtoji bendrovė perdavė bendrovei ankstesnių metų nuostolį už daugiau nei 143 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, įsiskolinimai įmonei sudaro beveik 400 tūkst. eurų, vien beviltiškų skolų – 180 tūkst. eurų.
„Pagrindinis dalykas – biokuro kainų kilimas. Praeitus metus pavyko užbaigti normaliai, nes paskutiniam ketvirčiui pavyko pigesnio kuro nusipirkti, bet perspektyvos nekokios, kuras pabrangęs beveik du–tris kartus, tad prognozės nėra džiuginančios“, – kalbėjo įmonės direktorius Raimondas Rauckis, pripažinęs, kad veiklos rezultatai daug priklauso nuo oro, o kuro kainos jau ir dabar atsiliepia vartotojui.
Apskritai, atsakydamas į Vaido Balčiūno klausimą apie vidutinę šilumos kainą kvadratiniam metrui, R. Rauckis aiškino, kad pagal šilumos suvartojimą namai yra skirstomi į keturias grupes – mažiausiai šilumos suvartojantys namai, mažai ir vidutiniškai, daug ir labai daug. Tad priklausomai nuo minėtų grupių atitinkamai vieno kvadrato kaina išeina 0,8, euro, 1,37 euro, 1,66 euro ir 2,12 euro.
„Skirtumas tikrai ženklus, tai pakoreguoti gali renovacija“, – dėmesį atkreipė „Šakių šilumos tinklų“ direktorius.
Padėtis sunkiausia
Iš visų keturių savivaldybės kontroliuojamų bendrovių, kaip patikino ir Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja, sudėtingiausia padėtis yra UAB „Šakių vandenys“ – sukauptas nuostolis yra 581 tūkst. eurų, pernykštis – apie 174 tūkst. eurų.
„Pasigirti kažkuo neturiu. Generavom ir pajamų daugiau, ir lėšų surinkom daugiau, tačiau sąnaudos viską suvalgė, – pripažino įmonės direktorius Kęstutis Vilkauskas ir sutiko: – Kiek dirbu, tai vienas didžiausių nuostolių.“
Pagrindinė to priežastis – drastiškai šokusios elektros kainos, vien per metus sąnaudos elektrai išaugo 133 tūkst. eurų iki maždaug 308 tūkst. eurų.
„Situacija sudėtinga ir ji bus sudėtinga, nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip pusė įstatinio kapitalo, tuomet jau steigėjas turi imtis kažkokių veiksmų“, – samprotavo E. Grigaitienė.
D. Grincevičius kalbėjo: „Įmonė it voverė rate ir neturi kaip iš to rato išeiti. Vadinkim grubiai – įmonė praskolinta, patiria didžiules energetines išlaidas, kurios nuo jų nepriklauso, o problemą naikinti neturi galimybių, nes nėra iš ko.“ Jis pripažino: trasos siaubingai ilgos, jų būklė labai prasta, avarijos nustatinėjamos neoperatyviai.
„Manau, po dvejų–trejų metų spręsim klausimą, kaip užtikrinti vandens ir nuotekų sutvarkymą šioje įmonėje“, – mintimis dalijosi administracijos direktorius.
Iš ne vieno tarybos nario skambėjo siūlymai galvoti apie investicijas, ypač į saulės elektrines.
Pats K. Vilkauskas dar informavo, kad nuo vasario vyksta darbas dėl paviršinių nuotekų, buvo išsiųsti 58 pranešimai sudaryti sutartis, sugrįžo 43, tačiau sąskaitų už tai vasarį išrašyta tik už 1500 eurų.
Įmonės vadovas paminėjo, kad gana brangiai atsieina ir geriamojo vandens tyrimai.
„Nesvarbu, ar Šakiuose su 6 tūkst. vartotojų, ar Valakbūdy su šešiais vartotojais. Vien tyrimams padengti per metus reikalinga parduoti 480 kubų vandens. Turim septynias vandenvietes, kur to neįmanoma dėl mažo vartotojų skaičiaus“, – kalbėjo K. Vilkauskas, paminėjęs, kad per metus vandens tyrimai atsieina 50 tūkst. eurų.
Visų keturių įmonių veiklų ataskaitoms tarybos nariai pritarė vienbalsiai.
Mindaugas iš Zapyškio:
