Ūkio ir verslo komiteto posėdžio metu, svarstant klausimą dėl UAB „Šakių vandenys“ paviršinių nuotekų tvarkymo veiklos ir plėtros plano bei įvykdytų investicijų, vėl prabilta apie išties sudėtingą bendrovės situaciją. Komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius sako, kad kažką reikia daryti, siūlo kaupti bent minimalų rezervą, tačiau kiti kelia retorinius klausimus, iš ko tai daryti, kai įmonė skęsta nuostoliuose.

Nors tarybos posėdžiui parengtas sprendimo projektas buvo apie bendrovės jau įgyvendintus Europos Sąjungos projektus ir investicijas į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukciją ir plėtrą bei valymo įrenginių atnaujinimą rajone (nutiesta 1760,55 m vandentiekio tinklų, sudaryta galimybė prie vandentiekio tinklų prisijungti 71 namų ūkiui, nutiesta 4044, 71 m nuotekų tinklų, sudaryta galimybė prie nuotekų tinklų prisijungti 113 namų ūkių), tačiau komiteto posėdžio metu kalbos pasisuko apie bendrovės veiklą apskritai.  

„Kai Egidija (E. Grigaitienė – Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja – red. past.) pateikė duomenis, aš žagtelėjau, kaip įmonė, teikianti paslaugą, gali turėti pusės milijono sukaupto nuostolio“, – sakė komiteto pirmininkas A. Varankevičius ir kėlė klausimą, ar įmonė negalėtų kaupti nors ir minimalų rezervą, kuris, jo žodžiais, normaliam versle yra normali praktika.

Komiteto pirmininko nuomone, visada neįmanoma tik dotuoti nuostolius ar didinti įstatinį kapitalą, nes situacija nekinta ir negerėja. Apie prastą įmonės situaciją gana plačiai buvo diskutuota ir balandį, kai buvo tvirtinamos UAB-ų veiklos ataskaitos, tad pirmininkas siūlo bendrą komiteto, administracijos vadovų bei bendrovės atstovų susitikimą.

„Kokią jie mato perspektyvą? Ką ketina, ar ketina, gal nieko neketina? Gal matysim vadovo neveiklumą, o gal mes turėsim patarimų? <...> Ar jau tikrai nėra galimybių kaupti, o tik finansinėse ataskaitose nuostolius rodyti?“ – svarstė A. Varankevičius.

Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis kėlė klausimą, o iš ko įmonei kaupti rezervą, jei ji gyvena nuostolingai. Be to, kalbėjo jis, įmonė gyvena iš įkainio už parduotą vandenį, išvalytas nuotekas, kuris, lyginant su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje apskritai gana mažas.

„Norim, kad ir įkainiai būtų mažesni ir dar dirbtų pelningai... <...> Tai, ką įvykdė (anksčiau paminėti projektai) irgi atsidurs investiciniame plane, kuris keliaus į kainos tvirtinimą“, – sakė A. Šlėderis.

Tiesa, jis pabrėžė, kad jei nekalbėtume apie finansinę dalį, kai kurie rodikliai, pavyzdžiui, pakelti ir parduodamo vandens kiekiai, gerėjo, tačiau vandens infiltracija išlieka gana didelė...

„Pilstom iš tuščio į kiaurą. Kiek pabrango degalai, kokia elektros kaina, o vandens kaina ta pati. Tai ką vadovas gali padaryt?“ – svarstė Valdas Stankūnas.

Visgi žvilgsnis vadovo pusėn vis tiek krypsta. Pasak mero Edgaro Pilypaičio, kiekvienas įstaigos vadovas tam ir priimtas, kad efektyvintų veiklą ir nepatirtų didesnių išlaidų dėl nebūtinų dalykų.

„Aš noriu strateginio požiūrio. Kodėl bijoma investicinius projektus daryti? Kainos dedamojoje elektros sąnaudos sudaro 78 proc., ką tai signalizuoja?“ – kalbėjo A. Varankevičius.

Jį papildymas meras sutiko, kad toks projektas kaip saulės elektrinių pastatymas galbūt yra iš tų, ką jau reikėjo padaryti vakar, tad džiaugėsi, jog apskritai gimsta iniciatyvos išsamiau gvildenti įmonės veiklą ne tik iš administracijos pusės, bet ir komiteto, nes dažnai, sakė E. Pilypaitis, labiau kažko pareikalavus iš vadovų, administracija kaltinama mobingo taikymu.

Meras informavo, kad regiono planai su Regioninės plėtros tarybos administracija irgi dėliojami, viena iš Aplinkos ministerijos priemonių yra gyvenvietėse nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų skirti lėšų tinklų plėtrai, o sutvarkyta infrastruktūra jau irgi įeina į įmonės apskaitą, praplėstas tikslas garantuoja ir didėjantį abonentų skaičių.

Be to, kaip informavo skyriaus vedėjas A. Šlėderis, nuo praėjusio rudens Šakių rajono savivaldybė kartu su Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos savivaldybėmis dalyvauja pilotiniame Aplinkos ministerijos projekte, kurio metu yra nupirktos Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos konsultacijos – vandentvarkos sektoriaus specialistai iš įvairių šalių analizuoja įmonių situaciją pagal pateiktus rodiklius ir pateiks išvadas, kaip efektyviai valdyti įmones.

„Vienas iš tikslų – sektoriaus reforma konsoliduojant komunalines paslaugas“, – sako A. Šlėderis ir pasakoja, kad su ekspertais jau buvo suorganizuoti du susitikimai.

Pirmame susitikime buvo kalbama, kad viena iš galimybių yra sujungti vandentvarkos įmones į vieną, tačiau antrajame susitikime, anot A. Šlėderio, apie sujungimą jau nekalbėta, esą įmonės per daug skirtingos ir norimas rezultatas nebus gautas. Tad kol kas, sako pašnekovas, apie išvadas kalbėti anksti, belieka sulaukti, ką galutinai nuspręs regiono vandentvarkos įmones analizuojantys specialistai. Viliamasi, galbūt oficialių išvadų sulauks jau šį rudenį. Pasak vedėjo, Šakių įmonės veikla nėra kažkuo išskirtinė, nes panaši situacija visur.

„Ir nuostolinga veikla, ir esamos bazės trūkumas, bėda ir dėl neinventorizuoto turto. Ir tai per visas vandentvarkos įmones“, – sako Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas.

UAB „Šakių vandenys“ rajone eksploatuoja 68 vandenvietes viešajam geriamojo vandens tiekimui, šiuo metu eksploatuoja 18 vandens gerinimo įrenginių, paviršinio lietaus nuotekų surinkimui eksploatuoja 38 km paviršinių nuotekų tinklų, geriamasis vanduo tiekiamas 477 km vandentiekio tinklų, nuotekoms surinkti eksploatuoja 177 km nuotekų tinklų, bendrovė eksploatuoja 17 nuotekų valyklų.