Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys Darius Ufartas (centre) įsitikinęs, kad šalies valdžia negirdi ūkininkų, nors šie ir protestavo, ir pieną pilstė, bet esą pokyčių jokių. O Briuselis, pasak jo, irgi tik šokdina ūkininkus. G. Bernotienės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Trečiadienį Šakiuose lankėsi europarlamentaras Bronis Ropė. Europarlamentaras susitikimo su žemdirbiais metu pristatė savo kuruojamą veiklą Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, aptarė ES teikiamas galimybes bei šių dienų svarbiausius darbus. Žemdirbiai išsakė jiems rūpimus klausimus dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, ES nuleidžiamų griežtų reikalavimų.
Europarlamentaro B. Ropės viešnagė Šakiuose prasidėjo susitikimu su rajono meru Raimondu Januševičiumi, kuris svečiui pirmiausiai užsiminė, kad, norint įsisavinti ES fondų lėšas, reikia „įjungti kūrybą“, kadangi, anot mero, projektų finansavimo sąlygų aprašai nuleidžiami ir „reikia pritempinėti norint įgyvendinti vieną ar kitą projektą, kuris duotų dar ir pridėtinę vertę“.
Europarlamentaras akcentavo, kad Lietuva, įsisavint ES fondų lėšas, nėra tarp vangiausių šalių, bet galėtų rodyti ir geresnį pavyzdį. Europarlamentaro pastebėjimu, ES lėšomis kai kuriose savivaldybėse buvo nutiesti nuotekų tinklai, o gyventojai prie jų tiesiog nesijungė. Anot mero R. Januševičiaus, šiuo metu itin sužiūrima, kad, prieš asfaltuojant rajono gatves, būtų įrengtas paviršinio vandens surinkimas, gyventojai būtų pasijungę prie nuotekų.
B. Ropė, kalbėdamas apie 2021–2027 m. ES fondų investicijas, pabrėžė, kad Lietuva yra padalinta į du regionus – sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos. Kad didžioji finansavimo dalis, net 88 proc. lėšų, nukeipta būtent į šį regioną.
Susitikimo su žemdirbiais, savivaldybės žemės ūkio specialistais pradžioje B. Ropė už novatorišką ūkininkavimą įteikė padėką UAB „Barzdų agroservisas“ vadovui Almantui Pališkiui.
Kalbėdamas apie darbą Europos Parlamente B. Ropė įvardijo, anot jo, reikšmingus pakeitimus, kurių įgyvendinimas leistų šalių narių ūkininkams uždirbti ir pragyventi iš ūkininkavimo.
„Štai produktų tiekimas mokykloms, ligoninėms tomis trumposiomis grandinėmis galėtų keliauti tiesiai iš lietuviškų ūkių, bet kažkodėl reikia ūkininkui nueiti dėl to kryžiaus kelius, – pastebėjo B. Ropė. – Europoje yra tik apie 6 proc. jaunųjų ūkininkų iki 40 metų. Jaunimas turi ateiti į žemės ūkio sektorių, padėtų tėvams ir perimtų tą ūkį.“
Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys Darius Ufartas prisiminė, kad neseniai lankėsi Strasbūre, Europos Parlamento būstinėje.
„Apėmė toks įdomus jausmas. Kai ten būni, atrodo viskas žalia ir gražu. Bet, deja, tenka sugrįžti į Lietuvą. Kai kerti Lenkijos–Lietuvos sieną, mes atrodome labai skurdžiai. Teigiate, kad mes esame valstybė, bet, manau, Lietuvoje demokratija neveikia ir demokratinėmis priemonėmis pasiekti nieko neina... Rengėm protestus, rašėm skundus, peticijas, bet jie numetami dažniausiai į šiukšlinę... – kalbėjo ūkininkas. – Jei atsiverstume skrydžių programėlę, matytume, kad visoje Europoje virš didžiųjų miestų pilna lėktuvų, ore kybančių, bet kaip didžiausią problemą politikai mato karves, nes karvė daugiausiai teršia... Kamščiuose Vilniuje stovi didžiulės eilės automobilių, bet didžiausia problema įvardijama atrajojančių gyvulių išmetamas CO2. Didžiausia problema tampa ūkių tarša, kai miesteliuose su tūkstančiu gyventojų nėra valymo įrenginių.“
B. Ropė sutiko, kad ES šalys iki 2050 m. susitarė drastiškai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Anot jo, pagrindinis teršėjas Europoje yra energetika ir transportas.
„Mano gimtojoje Ignalinoje nuo 1998 m. kūrena tiktai biomase“, – patikino B. Ropė.
Tokiam atsakymui D. Ufartas turėjo kontrargumentą, teigdamas, kad „ūkininkai turi atkurti daugiametes pievas, saugoti paukščiukų buveines, pripaišė jiems kraštovaizdžio elementų, tačiau tuo pat metu panemunėse yra kertami krūmai biomasei nežiūrint į jokius paukščiukus“.
Diskutuota ir pesticidų klausimu. Anot B. Ropės, tiek duonoje, tiek piene, tiek vištienoje – visur randama pesticidų likučių.
„Reiškia, nėra laikomasi reikalavimų. Europa siūlo bent per pusę mažinti jų naudojimą žemės ūkyje“, – kalbėjo europarlamentaras pridurdamas, kad nuo 2026m. importuotojams įsigalios pasienio taršos mokestis.
A. Pališkis teiravosi, kaip vystyti tausojamąją žemdirbystę, jeigu Europos Komisija (EK) pasirengusi uždrausti „Roundup“ vartojimą? Jo tvirtinimu, tuomet piktžolėms naikinti prireiks dar daugiau ir skirtingų chemikalų. Klausė, kodėl ES griežtina pesticidų naudojimą savo rinkoje, o importo kontrolės nėra. B. Ropė atsakė, kad chemikalo, kuriame yra glifosato, naudojimą svarstoma pratęsti dešimčiai metų, o importo kontrolė įsigalios nuo 2026 m.
„Asmeniškai aš manau, kad tiems, kas nenaudoja „Roundup“, galėtų būti didesnės išmokos. Kad skatintų žmones ieškoti alternatyvos šiam chemikalui“, – kalbėjo B. Ropė.
Šakių krašto ūkininkai turėjo klausimų ir dėl naudingesnių atsiskaitymo modelių atsinaujinančioje energetikoje. Pastabų šiuo klausimu dėl to, kad į jį kreipiasi gyventojai, jog negali tapti elektros energijos gamintojais, turėjo ir meras. Taip pat išsakytas nepasitenkinimas dėl nurodymo atkurti daugiametes pievas, kai gyvulių praktiškai nėra likę. Ūkininkai apgailestavo, kad jie Briuseliui rūpi mažiausiai ir dėl į Lietuvą įvežamų ukrainietiškų genetiškai modifikuotų grūdų.
Į diskusiją įsijungusio tarybos nario Tomo Skaizgirio nuomone, ES Lietuvos žemės ūkio sektoriui nuleidžia kažkokias gaires, bet Lietuva „nori kaip tie pionieriai būti pirma ir dadeda dar savo reikalavimų žemdirbiams“.
„Valgėm savo užaugintą kiaulieną, žąsieną, gėrėm pieną... Bet dabar atrodo, kad pienininkai, daržininkai, gyvulininkai – jūs mažiukai, niekam nereikalingi. Matome, kiek atsiranda genetinių ligų. Tai palaikysime vaistų gamintojus. Ir dar šiandien žemdirbys padarytas pašalpos prašytoju, tačiau išmokos reikalingos, kad galutinis vartotojas gautų pigesnę prekę, – kalbėjo daržininkas T. Skaizgirys.
Susitikimo pabaigoje D. Ufartas turėjo svečiui dar parengęs pluoštą klausimų. Teiravosi, kaip Žaliojo kurso įgyvendinimas palietė Europarlamentaro asmenines pajamas, dėl novatoriško EK siūlomo Gamtos atkūrimo įstatymo priėmimo, kokiomis priemonės ES ketina padidinti ekologinių ūkių skaičių, jei tokių ūkių tik mažėja, nes ekologiška produkcija ES tapo nepaklausi.
Pasak B. Ropės, Žaliojo kurso reglamentai įsigalios nuo 2026 m., galioja tik ekoschemos, dėl Gamtos atkūrimo įstatymo vyks derybos tarp EK ir Parlamento, o dėl ekologinių ūkių ES nusibrėžusi kryptį, kad iki 2030 m. būtų bent 25 proc. ekologinių ūkių.
B. Ropė turėjo pastabų Vyriausybei, Žemės ūkio ministrui, kad šie Briuselyje „priimtus naudingus žemdirbiams sprendimus, deja, nesugeba paversti naudingais“.
Susitikimo su žemdirbiais, savivaldybės žemės ūkio specialistais pradžioje B. Ropė už novatorišką ūkininkavimą įteikė padėką UAB „Barzdų agroservisas“ vadovui Almantui Pališkiui.
Kalbėdamas apie darbą Europos Parlamente B. Ropė įvardijo, anot jo, reikšmingus pakeitimus, kurių įgyvendinimas leistų šalių narių ūkininkams uždirbti ir pragyventi iš ūkininkavimo.
„Štai produktų tiekimas mokykloms, ligoninėms tomis trumposiomis grandinėmis galėtų keliauti tiesiai iš lietuviškų ūkių, bet kažkodėl reikia ūkininkui nueiti dėl to kryžiaus kelius, – pastebėjo B. Ropė. – Europoje yra tik apie 6 proc. jaunųjų ūkininkų iki 40 metų. Jaunimas turi ateiti į žemės ūkio sektorių, padėtų tėvams ir perimtų tą ūkį.“
Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys Darius Ufartas prisiminė, kad neseniai lankėsi Strasbūre, Europos Parlamento būstinėje.
„Apėmė toks įdomus jausmas. Kai ten būni, atrodo viskas žalia ir gražu. Bet, deja, tenka sugrįžti į Lietuvą. Kai kerti Lenkijos–Lietuvos sieną, mes atrodome labai skurdžiai. Teigiate, kad mes esame valstybė, bet, manau, Lietuvoje demokratija neveikia ir demokratinėmis priemonėmis pasiekti nieko neina... Rengėm protestus, rašėm skundus, peticijas, bet jie numetami dažniausiai į šiukšlinę... – kalbėjo ūkininkas. – Jei atsiverstume skrydžių programėlę, matytume, kad visoje Europoje virš didžiųjų miestų pilna lėktuvų, ore kybančių, bet kaip didžiausią problemą politikai mato karves, nes karvė daugiausiai teršia... Kamščiuose Vilniuje stovi didžiulės eilės automobilių, bet didžiausia problema įvardijama atrajojančių gyvulių išmetamas CO2. Didžiausia problema tampa ūkių tarša, kai miesteliuose su tūkstančiu gyventojų nėra valymo įrenginių.“
B. Ropė sutiko, kad ES šalys iki 2050 m. susitarė drastiškai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Anot jo, pagrindinis teršėjas Europoje yra energetika ir transportas.
„Mano gimtojoje Ignalinoje nuo 1998 m. kūrena tiktai biomase“, – patikino B. Ropė.
Tokiam atsakymui D. Ufartas turėjo kontrargumentą, teigdamas, kad „ūkininkai turi atkurti daugiametes pievas, saugoti paukščiukų buveines, pripaišė jiems kraštovaizdžio elementų, tačiau tuo pat metu panemunėse yra kertami krūmai biomasei nežiūrint į jokius paukščiukus“.
Diskutuota ir pesticidų klausimu. Anot B. Ropės, tiek duonoje, tiek piene, tiek vištienoje – visur randama pesticidų likučių.
„Reiškia, nėra laikomasi reikalavimų. Europa siūlo bent per pusę mažinti jų naudojimą žemės ūkyje“, – kalbėjo europarlamentaras pridurdamas, kad nuo 2026m. importuotojams įsigalios pasienio taršos mokestis.
A. Pališkis teiravosi, kaip vystyti tausojamąją žemdirbystę, jeigu Europos Komisija (EK) pasirengusi uždrausti „Roundup“ vartojimą? Jo tvirtinimu, tuomet piktžolėms naikinti prireiks dar daugiau ir skirtingų chemikalų. Klausė, kodėl ES griežtina pesticidų naudojimą savo rinkoje, o importo kontrolės nėra. B. Ropė atsakė, kad chemikalo, kuriame yra glifosato, naudojimą svarstoma pratęsti dešimčiai metų, o importo kontrolė įsigalios nuo 2026 m.
„Asmeniškai aš manau, kad tiems, kas nenaudoja „Roundup“, galėtų būti didesnės išmokos. Kad skatintų žmones ieškoti alternatyvos šiam chemikalui“, – kalbėjo B. Ropė.
Šakių krašto ūkininkai turėjo klausimų ir dėl naudingesnių atsiskaitymo modelių atsinaujinančioje energetikoje. Pastabų šiuo klausimu dėl to, kad į jį kreipiasi gyventojai, jog negali tapti elektros energijos gamintojais, turėjo ir meras. Taip pat išsakytas nepasitenkinimas dėl nurodymo atkurti daugiametes pievas, kai gyvulių praktiškai nėra likę. Ūkininkai apgailestavo, kad jie Briuseliui rūpi mažiausiai ir dėl į Lietuvą įvežamų ukrainietiškų genetiškai modifikuotų grūdų.
Į diskusiją įsijungusio tarybos nario Tomo Skaizgirio nuomone, ES Lietuvos žemės ūkio sektoriui nuleidžia kažkokias gaires, bet Lietuva „nori kaip tie pionieriai būti pirma ir dadeda dar savo reikalavimų žemdirbiams“.
„Valgėm savo užaugintą kiaulieną, žąsieną, gėrėm pieną... Bet dabar atrodo, kad pienininkai, daržininkai, gyvulininkai – jūs mažiukai, niekam nereikalingi. Matome, kiek atsiranda genetinių ligų. Tai palaikysime vaistų gamintojus. Ir dar šiandien žemdirbys padarytas pašalpos prašytoju, tačiau išmokos reikalingos, kad galutinis vartotojas gautų pigesnę prekę, – kalbėjo daržininkas T. Skaizgirys.
Susitikimo pabaigoje D. Ufartas turėjo svečiui dar parengęs pluoštą klausimų. Teiravosi, kaip Žaliojo kurso įgyvendinimas palietė Europarlamentaro asmenines pajamas, dėl novatoriško EK siūlomo Gamtos atkūrimo įstatymo priėmimo, kokiomis priemonės ES ketina padidinti ekologinių ūkių skaičių, jei tokių ūkių tik mažėja, nes ekologiška produkcija ES tapo nepaklausi.
Pasak B. Ropės, Žaliojo kurso reglamentai įsigalios nuo 2026 m., galioja tik ekoschemos, dėl Gamtos atkūrimo įstatymo vyks derybos tarp EK ir Parlamento, o dėl ekologinių ūkių ES nusibrėžusi kryptį, kad iki 2030 m. būtų bent 25 proc. ekologinių ūkių.
B. Ropė turėjo pastabų Vyriausybei, Žemės ūkio ministrui, kad šie Briuselyje „priimtus naudingus žemdirbiams sprendimus, deja, nesugeba paversti naudingais“.
Virginijus iš Branduoliškių:
