Praėjusią savaitę vykusiame tradiciniame seniūnų pasitarime tradiciškai gvildentos kasdienės ir ūkinės temos – nuo kelių iki biudžeto ar net neatsakingų keturkojų šeimininkų.
Keliai bei su jais susiję klausimai visuomet aktualūs ir keliantys diskusijas, o po išties žiemiškos žiemos keliuose duobių tik padaugėjo. Tad Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis ragino seniūnus operatyviai fiksuoti didžiausias duobes, poreikį pateikti savivaldybei – bus organizuojamas viešasis pirkimas jų tvarkymui, o mažesnes kvietė ūkiškai tvarkytis patiems.
„Pasižiūrėkit protingai, nes čia, kaip ir dėl slidžių kelių, visų neišbarstysim, nes reikėtų penkių savivaldybės biudžetų, tad įsivertinkit padėtį“, – kvietė vedėjas.
Pastaraisiais metais rajone vykdoma ir teigiamai vertinama dulkėtumo mažinimo priemonė, kai žvyrkeliai laistomi druskos tirpalu. Tiesa, seniūnų pasitarimo metu konstatuota, kad pernai, lyginant su ankstesniais metais, paslaugos kokybė buvo prastesnė.
„Pernai metų paslauga buvo prastesnė. Neaišku, ar tirpalas kitoks, bet dulkėtumas greitai vėl atsirasdavo. Turėtų būti kontrolė, koks tas tirpalas ar kas“, – seniūnams pritarė ir Ūkio ir verslo komiteto narys Giedrius Pulokas, šiais, kaip ir ankstesniais metais, planuojantis tęsti išvykas po seniūnijų kelius.
„Mes prieš dvejus metus pasibandymui buvom gavę 1 km, bet nepasinaudojom. Iki Lekėčių neprivažiavo, patys sprendėmės. Paskui siūlė atvažiuoti, bet netinkamu laiku, tai ir nepasinaudojom. Gal šiais metais bus kompensuojama?“ – teiravosi Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.
Seniūnai vienbalsiai tvirtino, kad pernykštė kelių laistymo nuo dulkėtumo paslauga nebuvo tokia kokybiška, kaip ankstesniais metais, tad po diskusijų nuspręsta, jog šiemet tuo rūpinsis patys seniūnai. Juolab poreikis vis tiek nepatenkinamas. Štai Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis (dešinėje) priminė, kad iki jo seniūnijos apskritai technika neprivažiavo. D. Pavalkio nuotr.
Visgi apie kompensacijas kol kas nekalbama, nes lėšų yra, kiek yra. Šiai priemonei, kaip priminė Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martyna Remeikis, biudžete numatyta 30 tūkst. eurų. Kadangi seniūnai kone vienbalsiai tvirtino, kad patys šią paslaugą atliktų tada, kada labiausiai reikia, ir kokybiškiau, šiais metais nuspręsta lėšas paskirstyti seniūnijoms ir seniūnai dulkėtumo mažinimą bandytų kontroliuoti patys.
„Patys perkam kalcio chloridą ar kitą sertifikuotą medžiagą ir žiūrim. Vis tiek tai darom centralizuotai. Patys matom, kada tinkamas laikas, o poreikis vis tiek nepatenkinamas“, – svarstė seniūnai.
Tad po diskusijų pritarta, kad šiais metais bus bandoma eiti šiuo keliu.
Susirinkime dalyvavęs G. Pulokas iškėlė dar vieną amžiną problemą dėl neatsakingų keturkojų šeimininkų.
„Gal kas žinot, kaip gaudyt šunų augintojus? Sniegas nutirpo, šaligatviais eiti yra tragedija. Turime daug šuniukus ir katytes mylinčių žmonių, bet atsakomybės nėra“, – piktinosi politikas, kuriam tiek seniūnai, tiek valdžios atstovai pritarė vienbalsiai.
Diskutuota, kad drausminti keturkojų augintojus galėtų padėti kameros ir baudos, tad galbūt reikėtų labiau tuo užsiimti. M. Remeikis kalbėjo, kad vietose, kur dažniausiai vedžiojami gyvūnai, galėtų atsirasti ir specialios informacinės lentelės su įspėjimais.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius kėlė klausimą – galbūt būtų galimybė įsigyti ir specialias šiukšliadėžes ekskrementams, tačiau pasigirdo replikos, kad svarbiausia, jog apskritai jie būtų surenkami, o jau į kokią šiukšliadėžę metami, ne taip ir svarbu.
Susitikimo metu aptarti ir kiti klausimai, tarp kurių ir socialiai jautrių žmonių grupių aprūpinimas dūmų detektoriais. Svarstyta, kad neretai žmonės, nors ir turi detektorių, bet, pasibaigus baterijoms, jų nepakeičia, o kartais, prireikus elementų, jie iš detektorių tiesiog išimami ir panaudojami kitur. Diskutuota, gal reikėtų ir specialių atmintinių, kurias per socialinius darbuotojus seniūnai galėtų paskleisti per gyventojus. Tad kartais žmogaus gebėjimas pasirūpinti savimi, sąmoningumas išties kelia papildomų klausimų. Tačiau kaip bebūtų, visuomenė sensta, paslaugų poreikis auga, o ateityje tik dar labiau daugės tokių, kuriais teks pasirūpinti.
Vitas iš Šakių:
