Praėjusį šeštadienį Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje prie apskritojo stalo sėdo rajono valdžios atstovai, verslininkai, tarybos nariai, buvę ir esami naumiestiečiai. Jie aptarė verslo plėtros perspektyvas Kudirkos Naumiestyje bei bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi galimybes.

 

 

 

Pirmą kartą apie galimybes atgaivinti verslą Kudirkos Naumiestyje buvo kalbėta praėjusių metų birželio pabaigoje. Miesto šventės metu buvo surengta konferencija „Kudirkos Naumiesčio dabartis ir ateitis“, kurioje buvo nutarta ieškoti būdų verslumo skatinimui ir tai aptarti su buvusiais bei esamais naumiestiečiais – verslininkais ir ūkininkais - prie apskritojo stalo. Renginio organizatoriai – Kudirkos Naumiesčio bendruomenė džiaugėsi, kad prie jų diskusijos galėjo prisijungti svečiai iš Vilniaus – Vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys ir Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Masalskis.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida diskusijos dalyvius supažindino su miestelio ir seniūnijos nūdiena, jos tamsiąja ir šviesiąja puse. Pasak seniūno, jam nebuvo netikėtos, per pusę metų įvykdytos trys žmogžudystės, kurias padarė iš kalėjimo išėję už kūno sužalojimus teisti vyrai. „Nors miestelyje policijos nuovada ir nebuvo įsteigta, tačiau, kaip matome,  čia nuolat zuja policijos ekipažai iš Marijampolės ir tuo mes esame patenkinti, - kalbėjo V.A.Puida. – Šiuo metu seniūnijoje gyvena 42 geriančios šeimos, 23 iš jų auga mažamečiai vaikai. To priežastys – bedarbystė, moralinės traumos, nepavykę gyvenimai. Į socialinius būstus atkeliami asocialūs, problematiški žmonės. Didžiulį susirūpinimą visiems kelia jaunimas, kuris renkasi į būrius, vartoja narkotikus ir neturi jokio užsiėmimo.“ Tačiau, nežiūrint į tai, yra ir šviesioji Kudirkos Naumiesčio seniūnijos pusė – per trejetą metų įgyvendinta gausybė projektų: vandenvalos gręžinių statyba, vandentiekio ir nuotekų plėtra, kanalizacijos tinklų išplėtimas, pastatyti vandens gerinimo įrenginiai, išasfaltuotos ir naujai nutiestos gatvės, suremontuotas bažnyčios stogas, jos rūsyje įrengta šarvojimo salė, sutvarkytas gatvių apšvietimas. Šiuo metu vyksta vaikų darželio, kultūros namų ir vieno gyvenamojo namo renovacijos darbai, senelių slaugos ligoninės statyba. Taip tikimasi, jei ne pritraukti, tai bent išlaikyti čia gyvenančius žmones. Prie to prisideda ir šio krašto verslininkai, sėkmingai ūkininkaujantys seniūnijos gyventojai.

Savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Vito Girdausko teigimu, verslumas Kudirkos Naumiestyje labai žemas, kaip ir visame mūsų rajone. Jis priminė žurnalistinės Julijos Larinos iš Maskvos tyrimų atradimus, kad, kai tik užsidarydavo siena tarp Širvintų ir Naumiesčio, abu miestai pradėdavo degraduoti. „Turime atsižvelgti į atsiveriančias galimybes ir pasiekti, kad ties Kudirkos Naumiesčiu atsidarytų pasienio postas ir čia atsirastų bevizio režimo zona, - kalbėjo V.Girdauskas. – Apie tai kalbėjausi lankydamasis Kaliningrado srityje, bendraudamas su Krasnoznamensko meru Vladimiru Sitniuku ir Dūmos atstovais, kurie numatę artimiausiu metu apsvarstyti tokias perėjimo per sieną galimybes ir aptarti jas su centrine valdžia Maskvoje.“ Pasak jo, kuriantis miesteliui aplink kaimynystėje statomą atominę elektrinę, jame apsigyvens daugybė specialistų, atvykusių iš kitų Rusijos Federacijos miestų, bus pastatyta mokykla, plėsis verslo ir gamyklų tinklas, atsiras realios bendradarbiavimo galimybės. 2014 – 2020 metų strategijoje yra numatytos lėšos šiai galimybių studijai. „Nenusipirkę bilieto – loterijos neišlošime, - konstatavo V.Girdauskas. – Šio sumanymo „vinis“ – verslo ir sąjungininkų pritraukimas.“

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Kudirkos Naumiesčio bendruomenės nario Algimanto Damijonaičio, reikėtų apsvarstyti ir kitą, šiuo metu lengviau įgyvendinamą sritį, kuri šiame krašte dar neišnaudojama – tai turizmą.  Visai netolimoje ateityje ant Šešupės kranto tikimasi pastatyti hidroelektrinę, nutiesti pėsčiųjų tiltą, kuris sujungs abi upės puses, išvalyti vagą iki santakos. Bendruomenė, pasinaudodama ES lėšomis, planuoja įgyvendinti 150 tūkst. litų vertės projektą turizmo galimybių sukūrimui Kudirkos Naumiestyje. „Jau šiandien reikia pradėti galvoti, kur galėtume pamaitinti ir apgyvendinti į mūsų kraštą atvykusius turistus, - kalbėjo A.Damijonaitis, apgailestaudamas, kad vis daugiau jaunimo išvyksta ieškoti darbo svetur. – Matyt, tikrai per mažai rajone skatiname verslą, kad jauni žmonės galėtų lengvatinėmis sąlygomis pradėti kažką savo.“ Jam pritarė ir tarybos narys Kęstutis Gudelevičius, klausdamas, kodėl valstybė nemažina mokesčių verslą pradedantiems asmenims, kaip yra daroma kitose Europos Sąjungos šalyse?

Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro direktorė Eglė Plančiūnienė mano, kad Kudirkos Naumiestis yra išskirtinė vieta rajone ir Lietuvoje, patraukli turistams kaip kultūrinio plitimo pradžia, kaip atrakcija paplaukioti baidarėmis ir pasidairyti į kitos šalies krantus. Švietimo įstaigų grupes čia traukia Vinco Kudirkos vardas. Patogu per šį kraštą vykti tranzitu. „Reikia tik sukurti infrastruktūrą, kuri užlaikytų čia atvykusius turistus, - tikino E.Plančiūnienė. – Trūksta vieno patikimo paslaugų teikėjo, kad žmonės galėtų saugiai pernakvoti nors ir privataus namo verandoje. Keliaudama po Lenkiją, žaliavau iš pavydo – ten ant sodybų tvoros iškabinti paprasti užrašai „Apnakvydinu“. Kodėl to negalima padaryti pas mus už protingą kainą?“ Jos manymu turistus galima pritraukti įvairiausiomis idėjomis – kokių tik įdomybių randi kituose kraštuose. „Viena moteris Latvijoje sukūrė žmogaus dydžio lėles, kad pritrauktų būrius smalsuolių, - pateikė pavyzdžius E.Plančiūnienė. – Arba gamtininkų pora sugalvojo tokį maršrutą, kurio išskirtinumas tas, jog nuo gegužės iki rugsėjo jį reikia praeiti basomis. Gal Mindaugas Valaitis galėtų  savo kukurūzų lauką paaukoti kokio nors labirinto sukūrimui? Tai būtų neįprasta, bet patrauklu.“

A. Plikšnys, išklausęs apskritojo stalo pamąstymus, pabrėžė, kad niekas kitas už naumiestiečius verslumo problemų neišspręs, jei jie patys to nepadarys. Pristatydamas regioninės politikos aspektus, jis informavo, kad VRM siekia finansiškai palaikyti visus regionus, kad šie galėtų vystytis tolygiai. „Tačiau, jei matome, kad kažkuris vienas kraštas labai atsilieka nuo kitų – skiriame valstybės paramą, kad atsigautų ir pasivytų kitus, - kalbėjo VRM regioninės politikos departamento direktorius. – Kadangi atiduodame mažiau negu gauname, Europos Sąjunga diktuoja mums sąlygas ir mes negalime nieko pakeisti. Didžiausia pinigų suma investuojama į didžiuosius šalies miestus, apleistų teritorijų atgaivinimui. Paramą gaus ir savivaldybių centrai – miestai nuo vieno iki šešių tūkst. gyventojų. Tad yra didelė tikimybė, kad kitais metais Šakiai irgi papuls į gavėjų sąrašą ir gaus 12 mln. litų paramą“.

„Nepamirškime, kad lazda turi tu galus. Viename – europiniai pinigai, kitame – atsakomybė, - kalbėjo K.Masalskis. – Kad netektų dykai gautų ir kažkur investuotų pinigų sugrąžinti atgal, visos idėjos turi būti gerai pamatuotos ir įvertintos, ar jos gyvens ir atliks tą funkciją, kuri finansuojama.“ Pasak jo, ūkio ministrė labai palaiko regioninę dimensiją ir ji turės ypatingą vietą 2014 – 2020 metų strategijoje – regioninis verslas turės didesnę tikimybę laimėti projektus, išaugs verslo galimybės. Ekspertai prognozuoja, kad Lietuva ateinančiais 50 metų turės išskirtines sąlygas, nes klimato sąlygos mūsų šalyje bus ypač palankios. „Todėl labai svarbu susivienyti ir atrasti pačias efektyviausias bei konkurencingiausias verslo idėjas, t.y. centrinę ašį, kuo esate išskirtiniai, kokios jūsų energetinės galimybės, koks žmogiškasis faktorius, kokia šiame krašte žalėjimo tendencija, - teigė ŪM Pramonės ir prekybos departamento direktorius. – Pasaulio ateitis – atsinaujinantys ištekliai.“

Renginio metu buvo išklausyti prie diskusijų stalo sėdę verslininkai Juozas Pukelis, Vaidas Morkevičius, Loreta Valaitienė, Arūnas Tarnauskas, Edvardas Griškelis, V.Kudirkos fondo tarybos narys Z.Grigošaitis. Verslo plėtos perspektyvos buvo surašytos į nutarimo projektą, kuris tikimasi nedūlės kokiame nors stalčiuje, o bus po truputį įgyvendinamas.