Apie 4,5 tūkst. ha žemės valdanti Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė šiųmetį vėlyvą pavasarį nutarė išbandyti naują kukurūzų sėjos technologiją. Tikimasi, kad šiltamėgių kukurūzų sėjimas vagutėse pasiteisins bei duos ne tik pelno, bet ir paskatins šios technologijos populiarinimą.

 

 

 

Kaip skelbia Lietuvos Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, kukurūzai sudaro truputį mažiau nei pusę pasaulyje užauginamų ir suvartojamų grūdų kiekio. Kol kas kukurūzai dažniausiai auginami gyvulių pašarui. Šių šiltamėgių augalų nevengiama auginti ir mūsų rajone.

L. Stonkuvienės agroserviso įmonės technikos direktorius Darius Stonkus kalbėjo, kad mūsų klimato sąlygos iš tikrųjų gana rizikingos kukurūzų auginimui. Jiems geriausiai tinka šiltos, kai temperatūra siekia 18–24 °C, gana drėgnos vasaros. „Pas mus yra šalta – šiaurė. Pagal viską tokia kultūra neturėtų augti, bet auga, - kalbėjo D. Stonkus. – Žinoma, pasitaiko idealių metų, kai vasarą vyrauja šilti ir drėgni orai. Tada kukurūzai užauga puikiai. Tačiau pernai buvo šalta, užmirko laukai, susidarė pluta, todėl ir derlius iš karto mažesnis. Mes žinome šios kultūros poreikius ir stengiamės juos patenkinti, kad gautume gausesnį derlių“. Taigi dėl šalyje pasitaikančių vėsesnių  šiltojo meto sezono orų, turinčių įtakos kukurūzų mažesniam derliui, įmonės darbuotojai privalėjo pasukti galvas apie naują sėjos technologiją.

Įmonės valdomose žemėse kukurūzais šiemet apsėta apie 1200 hektarų. Iš jų trečdalis – 400 hektarų, eksperimentuojant šios kultūros sėja, šalyje dar netaikytu metodu – vagutėse. Pasirodo, kukurūzus sėti vagutėse ypač populiaru Vokietijoje, kur neįsivaizduojamas kitoks šios kultūros sėjimas. Būtent iš šios šalies perimtą naująją sėjimo technologiją D. Stonkus nutarė pritaikyti ir Lietuvoje. Pasak įmonės technikos direktoriaus, šalyje toks sėjos būdas visai naujas, tad ir pavadinimo dar niekas nežino. „Vieni vadina sėjimu vagutėse, kiti – lysvėse. Čia tarsi bulvių vagutės. Tai yra analogiškos vagutės suformuojamos kukurūzui. Sėkla pasėjama vagutės viršuje“,- pasakojo direktorius.  

Tarp dabartinio ir ankstesnio sėjimo (kai kukurūzai buvo sėjami išartame, iškultivuotame lygiame lauke eilutėmis) skirtumas toks, kad dabar laukas yra išvagojamas. Būtent vagutėse dirva pavasarį žymiai greičiau įšyla. Įrodyta, kad vagutėse augančių augalų šaknys labiau apsaugotos nuo lietaus pertekliaus, taip neleidžiama vandeniui užsistovėti. „Vagutėse augalo šaknys kvėpuoja, geriau įsisavina maistines medžiagas“, - naujosios sėjos privalumus atskleidė D. Stonkus, pridurdamas, kad kukurūzas yra šiltamėgis augalas ir vagos suformavimas jam duoda tą šilumą ir dirvos temperatūrą.   

Apie tai, ar pasiteisino šis eksperimentas, bus galima kalbėti tik rudenį, kuomet vyks derliaus nuėmimo darbai. Įvertinus, kad užsienyje tokia sėjimo technologija taikoma apie dešimt metų ir džiaugiamasi gerais rezultatais, tikimasi rizika neapvils.

Žinoma, sėjimui buvo įsigyta ir moderni sėjamoji. „Pirmiausia tai darėme dėl savo derliaus. Norime pajusti savo kailiu, ar tai yra gerai, ar galbūt neverta. Jeigu matysime, kad tai yra vertinga ir viskas pasiteisins, galvojame netgi pardavinėti techniką“,- tikino D. Stonkus.