Pasilikti patalpose Giedrei ir Juliui Šedbarams nepadėjo ir iškart po konkurso rezultatų paskelbimo pateiktas skundas. Turto nuomos komisijos pirmininkė Rima Rauktienė teigė, kad įstatymiškos galimybės atsižvelgti į pateiktą skundą nėra: „Mes atsakymą duosim tiems žmonėms, bet nėra galimybių atsižvelgti. Teisinių galimybių nėra. Tiesiog nieko negalim pakeisti šioje situacijoje.“ Verslininkai prašė savivaldybės paremti, tačiau kaip, teigė R. Rauktienė, biudžetas prieš metų pabaigą yra ištuštėjęs, todėl savivaldybė nelabai turi iš ko paremti.

Šį antradienį jauniesiems verslininkams Giedrei ir Juliui Šedbarams buvo įteiktas raštas, kuriame jie buvo prašomi apleisti patalpas po rotuše. „Dar vakar viskas buvo kaip niekur nieko, o šiandien jau pranešė, kad turime kraustytis“,- šiek tiek pasimetusi kalbėjo G. Šedbarienė, kuri tikėjosi, jog pirmiausiai bus sureaguota į jų skundą dėl viešo nuomos konkurso. Skunde buvo išdėstyta, kad VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centras“, mokėdamas 128 litų nuomą ir pamaitindamas vargstančius už 2500 litų per mėnesį, realiai savivaldybei suteikia daugiau naudos ir sukuria daugiau vertės nei konkurentė, pasiūliusi 150 litų už nuomą.

Kitą rytą po skundo pateikimo turto nuomos komisijos pirmininkė Rima Rauktienė teigė skundą mačiusi, tačiau argumentai jame pasirodė neįtikinantys.

Meras tvirtino, kad į konkurso sąlygas esą buvo pamiršta įtraukti labdaringą maitinimą, kurį vykdo iki šiol patalpas nuomojęsis VšĮ „Šakių vaišnavų kultūros centras“.

Aktyvūs šakiečiai, prijaučiantys „Purio“ šeimininkų propaguojamoms vertybėms, susibūrė į grupę ir merui įteikė prašymą su parašais, kad „Puris“, kaip vienintelė vegetariška kavinė Šakiuose, galėtų ir toliau gyvuoti, tačiau tai nepadėjo.

 

Besikraudama daiktus G. Šedbarienė antradienį atsisveikino ne tik su patalpomis, kuriose buvo įsikūrusi kavinė, bet kartu ir su verslu, į kurį investavo apie 10 tūkst. litų. Pasak moters, bent jau nuostolio nepatyrė: „Sakykim, kad išėjom ant nulio. Dirbome, kad dirbtume. Tai, ką investavome, atsipirko, bet uždirbti nespėjome“,- teigė ji. G. Šedbarienė prisiminė, kokias šias patalpas rado: „Jos buvo baisios: nutaškytos dažais, nes kažkada čia buvo prisiglaudusi meno mokykla, apipelijusios. Mes čia viską valėm, tvarkėm, šveitėm.“

Pasak verslininkų, jiems dabar labiausiai rūpi vargšai ir alkstantys, kurie liks be maitinimo, juo labiau, kad pasirašytos sutartys su maisto tiekėjais. „Ne visi pinigus prageria, kiti nežmoniškas sumas išleidžia vaistams. Nereikia iškart smerkti, kad jei jau alksta, tai būtinai prageria. Taigi mūsų noras dabar yra atidaryti labdaringą valgyklą Šakiuose. Tačiau kol kas nerandame jokio varianto, kur galėtume įsikurti, kreipėmės į tarybą, merą, kad padėtų šiuo klausimu. Vegetarišką kavinę turėti norėtumėme, tačiau tai ateičiai. Pirmoje vietoje – labdaringas maitinimas“,- teigė G. Šedbarienė, įteikusi prašymą tarybai, kuriame prašo suteikti patalpas labdaringam maitinimui.

R. Rauktienė sutinka, kad labdaringas maitinimas nėra vien verslininkų interesas, kad tai turėtų rūpėti ir valdžiai.

„Dievas nepalieka be nieko, vis tiek kažkoks naujas etapas bus,- teigė G. Šedbarienė. -Minčių turime, bet konkrečių galimybių – ne.“ Šakiečiams, kurie mėgsta vegetarišką maistą G. ir J. Šedbarai palinkėjo laukti: „Ką galiu pasakyti, laukite. Kantrybės.“

Į miestą jaunieji verslininkai išvažiuoti neskuba, nes šiame rajone jaučiasi gerai, nori įleisti šaknis, bandyti kurti ateitį čia. „Mes mylim Šakius“,- nusišypsojo J. Šedbaras, paklaustas, kodėl atmetė galimybę išvykti į Kauną. „Nors turėjome pasiūlymą Kaune, galėjome važiuoti, vis tik nusprendėme dar sykį pabandyti čia. Aišku, jei įsitvirtinti neis, važiuosim, ką darysi, gyvent tai reikia“,- svarstė G. Šedbarienė.

Į klausimą, kaip gali pasirodyti toks valdžios žingsnis visuomenės akyse, kai ką tik vyko jaunimo pritraukimą ir verslo skatinimą propaguojanti Zanavykų sąšauka, vicemerė atsakė: „Gali atrodyti kaip nori, bet toks aplinkybių sutapimas. Konkursas yra konkursas, jį laimėjo irgi verslininkai, ne kažkas kitas. Labai liūdna buvo. Bet ta moteris irgi yra verslininkė.“

Sumaišties savivaldybėje įnešė prieš kelias savaites pasirodęs „Draugo“ straipsnis apie šios istorijos pradžią. Jį perskaičius pasirodė, kad konkursas galėjo įvykti neskaidriai. Savivaldybėje buvo sušauktas susirinkimas, kurio metu buvo norima išsiaiškinti su šiuo konkursu susijusias nežinomas aplinkybes. Buvo pakviesta „Draugo“ korespondentė, I. Pažereckienė ir G. bei J. Šedbarai.

„Mes norime surasti tą tikrąjį savivaldybininką, kuris mūsų vardu drumstė protą. Nes jūs pamatysite, tikrai taip yra“,- teigė meras, kalbėdamas apie plačiai nuvilnijusį labdaringos įstaigos „Puris“ patalpų klausimą.
Tuo tarpu pati I. Pažereckienė tvirtino, kad niekas jai nepadėjo ir ji neįskųs jokio žmogaus. Kaip žinoma, ši istorija iki teismo nenuėjo, sprendimas buvo priimtas savivaldybėje.

„Noras didžiulis yra. Naktim neina miegot, įtampa didelė, kaip geriau pasidaryti. Svarbu, kad virėją labai gerą gavau“,- apie įkurtuvių rūpesčius kalbėjo I. Pažereckienė. Ji planuoja, kad galbūt jau gruodžio pradžioje pradės savo veiklą po rotuše. „Gali būti po dviejų savaičių atidarysiu, o jei ne – iki švenčių tai tikrai, nes jau užsakymų gavau Kalėdoms, prieš Kalėdas“,- pasakojo verslininkė.

Trečiadienį atkeliavo užsakyti nauji baldai, pirmadienį I. Pažereckienė eis tvarkytis reikalingus dokumentus, išsirūpins licenciją prekiauti alkoholiu, kad būtų galima kuo greičiau atverti duris klientams. „Ten reikia pasiremontuoti, noriu biskį susitvarkyti. Mačiau ant lubų nešvarumų, virtuvę noriu išsišveisti, vis tiek reikia pasiruošti. Eisim savaitgalį visos ten. Šveisim, darysim, nes aš noriu susitvarkyti pagal save. O taip tai labai patenkinta, labai su džiaugsmu, virėjos yra, barmenės yra, jau mokosi pas mane“,- džiaugėsi naujakurė.

Naujojoje kavinėje bus patiekiami dienos pietūs. „Taip pat užsakomuosius darysiu, banketų kol kas ne, dar nenoriu. Tam reikia apsišlifuoti, matyti, kaip žmonės reaguos, ar jiems patiks maistas, viską reikia apmąstyt. Per mėnesį tokie dalykai neišsisprendžia“,- svarstė I. Pažereckienė.