Ne pirma diena kalbama, kad senstantis rajonas yra puiki niša socialinių, globos paslaugų verslui. Pirmoji rajone į šią sritį integruojasi reikiamą bazę turinti Dalios Zaleskienės ambulatorija.

 

 

Šiuo metu ambulatorija kartu su Šakių socialinių paslaugų centru dalyvauja milijoniniame projekte „Integralios pagalbos namuose plėtra Šakių rajone“, kuri teikiama 50-čiai asmenų. Šiuo metu projekte jau nėra vietų, tačiau D. Zaleskienės ambulatorija pradėjo siūlyti alternatyvą - „Atokvėpio“ bei „Namų tvarkymo“ paslaugas.

 „Senukai, kurie negauna dotuojamų paslaugų, tačiau patys nevalioja susitvarkyti (dažniausiai jie neturi artimųjų arba jie gyvena toli), pas mus gali užsisakyti „Namų tvarkymo“ paslaugą ir individualios priežiūros personalo darbuotojas suteiks jam reikiamą pagalbą buityje. „Atokvėpio“ paslauga daugiau orientuota į savo artimuosius slaugančius šeimos narius. Dažnai jie nori pailsėti, turi reikalų, tačiau negali palikti ligonio. Palikti mūsų specialistams galima ir staiga susirgusį vaiką. Paslaugas teikiame ir savaitgaliais, aišku, įkainiai didesni“,- pasakojo direktorės pavaduotoja socialiniam darbui Reda Aleksaitė.

Klientui su ambulatorija užtenka sudaryti vienkartinę sutartį ir informuoti, kada jam bus reikalinga pagalba. Mokama už kiekvieną valandą, kuri gali kainuoti nuo 7 iki 11 litų, priklausomai nuo papildomų sąlygų. Pasak D. Zaleskienės, ši kaina nedidelė, kol kas ji apskaičiuota taip, kad padengtų kaštus.  Manoma, kad tokios paslaugos turi ateitį, nes dauguma žmonių senatvę nori sutikti savo, o ne globos namuose.

Sintautuose gyvenanti Vida Bacevičienė turi sergantį tėvą, tačiau pati dirba, turi ūkį, todėl visur suspėti sunku. Ji dalyvauja projekte „Integrali pagalba namuose“ bei turi užsisakiusi dvi papildomas „Atokvėpio“ valandas. „Esu tikrai labai patenkinta ir atsiradus galimybei užsisakysiu daugiau valandų. Man jau seniai reikėjo šios paslaugos. Nors atrodo, kad kaime galima susirasti žmogų, kuris padėtų, tačiau iš tiesų tai yra sunku, žinau, nes jau esu šitą kelią praėjusi. Be to, paslaugų kokybė tikrai aukšta, net savas ne visada randi laiko paglostyti ligonį, o čia jis tikrai visada būna ir paglostytas, ir apkabintas“,- džiaugėsi klientė.

Nors yra tokių, kuriems atrodė, kad už dalyvavimą projekte neverta mokėti beveik 200 litų per mėnesį, tačiau dar daugiau buvo tų, kurie skubėjo pasinaudoti šia puikia galimybe, kai namuose už nedidelį mokestį pluša visa medikų komanda.

„Šioje paslaugoje susilieja socialinis darbas ir medicina. Pastarajai sričiai atstovauja slaugytojos, jų padėjėjos ir masažuotojai, atvykstantys kartą per savaitę. Prie socialinių darbuotojų padėjėjų žmonės buvo įpratę nuo seno, tačiau slaugos paslauga yra visiškai nauja ir žmonės dažnai nesupranta, kokia yra slaugytojų funkcija“,- pastebėjo R. Aleksaitė.

„Mūsų darbui iš tiesų skiriama gan mažai laiko – per savaitę žmogui kartu su dokumentų pildymu priklauso dvi valandos, dar numatyta laiko konsultacijoms“,- pasakojo slaugytoja Violeta. Jos ir kolegės Eglės pareiga – atlikti slaugos procedūras bei koordinuoti savo padėjėjų darbą. „Padėjėjos žmogų varto, prausia, karpo nagus. Yra darbų, kuriuos jos atlieka pačios, bet yra ir tokių, kuriuos jos gali daryti tik prižiūrimos slaugytojos“,- kalbėjo Violeta. „Mes esame viena komanda, todėl labai svarbu kalbėtis tiek tarpusavyje, tiek su klientu“,- akcentavo slaugytoja Eglė.

„Prisiminkime, kad tai yra pagalba namuose, kurie yra žmogaus privati erdvė, kurioje jis tvarkosi taip, kaip jam priimta ir patogu. Jei ligonį prausia jo artimieji, slaugytoja vis tiek turi pažiūrėti, ar teisingai tai yra daroma. Mes labai džiaugiamės, kai pavyksta užgydyti pragulas. Tai padaryti nepaprastai sunku. Labai svarbi darbo dalis – šeimos narių konsultacija“,- darbo niuansus vardijo R. Aleksaitė, kuriai antrino slaugytoja Eglė teigdama, jog konsultacijų tikslas – suteikti reikalingų žinių bei įgūdžių, nes ne visi žmonės turi vienodą patirtį.

Pasak R. Aleksaitės, yra tokių artimųjų, kurie dalyvauja tarsi neetatiniai komandos nariai. „Jie žmogų slaugo ne vienerius metus ir iš veido raumens virptelėjimo supranta, ko šis nori. Toks šeimos narys – puikus pagalbininkas“,- aiškino ji.

Nemažiau dėmesio dirbant su žmonėmis tenka ir psichologiniams dalykams. „Paslaugos yra žemesnio ir aukštesnio lygio. Ne kiekvienas sugeba dirbti socialinį darbą. Socialinis darbuotojas turėtų būti ne tik profesionalas, naudojantis naujausius mokslo metodus, bet ir gilus humanistas, o humanizme yra daug krikščionybės tiesų, tik atmetus Dievą. Socialinis darbuotojas ne tik guodžia, jis padeda žmogui surasti jėgų priimti realybę tokią, kokia ji yra ir gyventi toliau. Gyventi laimingai ir būti dėkingam už gyvenimą. Mūsų kolektyvo stiprioji pusė yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Be to, kolektyvas yra labai draugiškas, vienas kitą paremiantis“,- kalbėjo R. Aleksaitė. „Kartais būna nesvarbus darbų grafikas, kai žmogui nenumatytai prireikia pagalbos“,- teigė Eglė, kuriai per trumpą jos dviejų mėnesių darbo laikotarpį ligoniai jau spėjo suteikti „Švelniosios“ vardą.