Nuo Sūrių šventės iki „Sūrio namų“

Prieš septyniolika metų Ritiniuose organizuotoje pirmoje Sūrių šventėje sūrius pagamino ir pristatė apie 30 šeimininkių. Šiais metais liepos 30 d. organizuotame tradiciniame renginyje dalyvavo devyni sūrių gamintojai ir siūlė įvairiausių dydžių bei skonių sūrių: saldžių, su kmynais, morkomis, su džiovintais vaisiais, rūkytų, keptų ir dar visokių.

Šventės pavadinimą „Nuo mažiausio iki didžiausio“ 1999 m. sugalvojo Ritinių kultūros namų direktorė Zita Ilgūnaitienė, kuriai ir kilo mintis surengti tokią šventę.

 

„Žmonės pieno nestato į punktus, be to, pinigų už pieną vis tiek nemoka, tai ir raugia sau Ritinių gaspadinės sūrius, o aš sukviečiau visas parodyti savo kulinarinius sugebėjimus“, – prisiminimais dalinosi Z. Ilgūnaitienė.

Nuotr. Šiais metais sūrių gamintojai patenkino tikrų sūrių gurmanų poreikius.

Pirmoji šventė sutraukė gausybę žmonių iš viso rajono, kultūros namų salė net visų netalpino. Stalas buvo nukrautas kalnais sūrių. Kuris sūris skaniausias, skanavo ir vertino šventės dalyviai, o mokytoja Janina Ilgūnaitienė su vaikais dainavo, minė mįsles apie sūrius.

Z. Ilgūnaitienė prisimena ir gražiausius šventės momentus: dauguma nusprendė, kad tikrai šaunūs, gražūs ir skanūs Irenos Mockeliūnienės sūriai, pavadinti „Sūrių šeimyna“, įvertinta buvo Janina Liudžiuvienė ir jos „Svočios saldinis sūris“, pagirtas buvo ir Marytės Dumbauskienės sūris su medaus šulinėliu, neliko nepastebėta Viktoro Jasiulevičiaus džiovintų sūrių eglė. Skaniausias pripažintas buvo jauniausios gaspadinės Jurgitos Venslovaitytės sūris.

Nebelikus kultūros centro, ritiniškių entuziazmas organizuoti Sūrių šventę neišblėso – tai daryti ėmėsi susikūręs Ritinių bendruomenės centras, kuris sugalvojo įkurti „Sūrio namus“. Bendruomenės centro pirmininkė Elena Kavaliauskienė pasakojo, kad, parašius projektą ir gavus finansavimą, buvo įrengta patalpa, skirta vesti edukacinę programą „Kaimiško sūrio gimimas“. 2012 m. gruodžio 15 d. įvyko „Sūrio namų“ atidarymo šventė. Jos metu lankytojai buvo supažindinami su sūrio atsiradimo istorija, lietuviško sūrio ypatybėmis, ritiniškės E. Kavaliauskienė ir J. Ilgūnaitienė rodė, kaip gaminamas sūris.

Nuotr. Ritiniškis Petras Baltrušaitis kasmet pagamina po kelis sūrius ir sako, kad tai ne tik moteriškas užsiėmimas.

„Lankytojai turi galimybę mušti sviestą mediniame muštuvyje. Kol slegiamas sūris, rengiama viktorina, vaidinama pasakėčia „Lapė ir sūris“. Iš pradžių ši programa buvo orientuota daugiau į vaikus, dabar edukacine programa domisi ir suaugusieji ne tik iš Lietuvos, bet sulaukėme ekskursijų iš Turkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Kanados“, – pasakojo E. Kavaliauskienė.

Ritinių bendruomenės centro pirmininkė pasidžiaugė, kad per sezoną pavyksta pravesti apie 30 edukacinių programų.

Į septynioliktą Sūrių šventę, be Ritinių kaimo sūrių gamintojų Petro Baltrušaičio, Vitos Drebulienės, Editos Liudžiuvienės, atvyko Dalė Šukaitienė iš Voniškių, Rita Jocevičienė iš Giedručių, Dalia Stravinskienė, Virginija Navickienė iš Veršių kaimo, gelgaudiškietė Asta Žilaitienė bei girėniškė Kristina Krankauskienė. Visi, dalyvavę šiųmetėje šventėje, vienbalsiu teigė, kad kaimiškas sūris nuo jų šeimos stalo tikrai neišnyks: jų šeimos nariai naminį sūrį mėgsta, o jei kas paprašo, tai ir kitiems pagamina. Beveik visos pakalbintos moterys ir vienas vyriškis patys augina karves ir gamina sūrius iš savo karvučių pieno.

Nuotr. Septynioliktos Sūrių šventės gaspadinės nestokojo optimizmo, jų sūrius bematant išpirko šventės dalyviai.

„Dalyvauju nuo pat pirmosios Sūrių šventės, tuomet padariau tik saldų sūrį, dabar jau sūrius kepu, darau su razinom, kmynais. Žiūrėdama, kaip mama gamina, ir aš išmokau. Kai man buvo 15 metų, jau pati darydavau“, – sako ritiniškė E. Liudžiuvienė.

Ritinių bendruomenės centro vadovė E Kavaliauskienė sakė, kad „Sūrio namų“ gyvavimas priklauso nuo lankytojų domėjimosi ir bendruomenės moterų entuziazmo.

„Sūrių šventė – tai vienintelis toks renginys Ritiniuose, sutraukiantis tiek daug žmonių, kurie nori įsigyti įvairiausių sūrių, pabendrauti, pasiklausyti koncerto. Nė viena Sūrių šventė neapsieina be muzikantų. Šiais metais susirinkusius linksmino Kriūkų seniūnijos kapela „Panemunys“ ir muzikantas Zuzė. Kaimui reikia tokio renginio“, – įsitikinusi bendruomenės pirmininkė E. Kavaliauskienė.

2016 m. Ritinių bendruomenės centro saldus sūris ir sviestas gavo Tautinio paveldo produkto sertifikatą.

Dalios Stravinskienės keptas sūris su morkomis

5 l saldaus pieno,
1 l rūgpienio,
1 galvutė česnako,
1–2 morkos,
prieskoniai, druska.

Užkaitinkite pieną, supilkite rūgpienį į pieną ir išmaišykite, kol pasidarys varškė. Varškę išgriebkite ir sudėkite į dubenį. Smulkiai sutarkuokite morkas, supjaustykite česnakus ir sudėkite į varškę. Vėl išmaišykite, įberkite žiupsnelį druskos. Tuomet masę sudėkite į sūrmaišį ir paslėkite apie 30 min. Išėmę iš sūrmaišio sūrį įtrinkite prieskoniais, įvyniokite į foliją ir palikite 5 val., kad prieskoniai įsigertų. Tuomet pašaukite į orkaitę ir kepkite 30 min. 1800 C temperatūroje. Išimkite iš orkaitės, išvyniokite iš folijos. Galima ragauti ir karštą, ir atvėsusį.

Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Kulinarinis paveldas“ tema „Nuo Sūrių šventės iki „Sūrio namų“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.