Antradienį su ministru pirmininku Gintautu Palucku susitikę šalies savivaldybių vadovai viliasi, kad ateinantys keleri metai galėtų tapti didesnio savivaldos savarankiškumo, investicinių galimybių ir įsiklausymo į regionų poreikius proveržiu. Ar taip ir bus, parodys laikas, tačiau kaip po susitikimo Vilniuje kalbėjo Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, bent kol kas požiūris nuteikia optimistiškai.
Kaip pranešime spaudai skelbia Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybės tikisi, kad jų ir valstybės bendradarbiavimas remsis lygiavertiškumo ir partnerystės, o ne centralizuotų nurodymų principais.
Anot R. Januševičiaus, jis mero pareigose dar tik antri metai, tačiau kai kurie merai savivaldybėms vadovauja ne vieną kadenciją, tad palyginti buvusią ir dabartinę Vyriausybes tikrai gali.
„Šimonytė per visą kadenciją nebuvo susitikusi su merais. Suprasčiau, gal neįdomios mažesnės savivaldybės, tokios kaip mūsų, bet net didžiųjų miestų merai nebuvo kviečiami, tad visi džiaugėsi, kad geležiniai užtvarai nusiėmė. Čia tas pats, kad mes nesikalbėtume su seniūnijomis ir seniūnais“, – po vizito Vilniuje kalbėjo R. Januševičius, nekart pabrėžęs, kad iki šiol regionai nebuvo nei girdimi, nei įdomūs.
Beveik šimtu procentų susitikime su ministru pirmininku dalyvavę savivaldybių vadovai vylėsi didesnio dėmesio regionams. L. Penek nuotr.
Tad būtent dėl to negirdėjimo ir nesikalbėjimo, mano jis, ir gimė užmojai steigti naują Regionų ministeriją. Kaip aiškina G. Paluckas, ši ministerija būtų kuriama iš dalies atidalinant Vidaus reikalų ir kitų ministerijų tam tikras funkcijas ir būtų „suneštinis reikalas“. Tiesa, šalies merai jeigu ir sutaria, kad reikia spręsti regionų problemas ir į juos atsigręžti, tai kol kas neturi vieningos nuomonės – reikia tokios ministerijos ar ne. Vieni svarsto, kad tokia ministerija būtent ir sujungtų visus regionus liečiančius klausimus, kiti mano, kad ministerijų ir taip užtenka, svarbu lėšos ir tinkamas klausimų atstovimas. Mūsų rajono meras labiau prie pastarosios nuomonės.
„Ministerija – viskas gerai, jei ji bus su svoriu ir lėšomis. Jei ji neturės lėšų, kaip kažką padarys? Tai dar daug klausimų, kaip bus suformuota, koks vadovas. Sunku dabar pasakyti, kiek tai galėtų prisidėti prie regionų gyvybingumo ir kad be lėšų nebūtų dar vienas butaforinis, biurokratinis vienetas“, – mintimis dalijosi R. Januševičius.
Jis būtų tarp tų, kurie palaikytų tokios ministerijos atsiradimą ne sostinėje, nes „Vilniuje ir taip per daug viskas koncentruojasi“.
Kaip žinia, Regionų ministerijos steigimo idėją pernai rugsėjį pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Jos įkūrimą Vyriausybė įsirašė ir į savo programą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. L. Penek nuotr.
Savivaldybių asociacijos pranešime spaudai nurodoma, kad susitikimo su G. Palucku metu savivaldybių merai dar kartą pabrėžė kelių infrastruktūros svarbą siekiant tolygaus regionų vystymosi. Tai ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo didinimas, Kelių fondo steigimas, ir sklandus rajoninių kelių ruožų miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms tik tuomet, kai bus išsamiai įvertinta šių kelių būklė ir užtikrintas pakankamas finansavimas, kuris leistų palaikyti tinkamą jų būklę.
Premjerui savivaldybių vadovai pabrėžė būtinybę tobulinti miestų ir miestelių teritorijose esančios žemės valdymą peržiūrint savivaldybių ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, atsisakant perteklinės biurokratijos ir suteikiant galimybę sprendimus priimti ne tik savivaldybės tarybai, bet ir merui ar savivaldybės administracijai. Pasak merų, tik išsprendus šiuos klausimus bus galima pereiti prie kito žemės reformos etapo – perduoti savivaldybėms valdyti jų kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę.
Susitikime buvo keliami klausimai ir apie sveikatos reformų likimą bei kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, regionų gyventojų poreikius atitinkantį mokyklų tinklą ir švietimo specialistų trūkumą. Merai taip pat atkreipė G. Palucko dėmesį į tai, kad daugėja valstybės savivaldybėms skiriamų funkcijų, kurioms neužtikrinamas reikiamas finansavimas. Be to, būtina tobulinti valstybinių socialinės srities funkcijų finansavimo mechanizmą ir stiprinti savivaldybių savarankiškumą šioje srityje.
Stasė iš Šakių:
