Rinkimai pagaliau baigėsi. Kodėl pagaliau? Nes jie kaip niekad įtempti, su daug emocijų, purvo ir praeities šmėklų šešėliais, nuo kurių eskalavimo dažnas pavargo, o atgarsiai netyla iki šiol.

Būtent pasirinkdami tam tikrą komunikacinę žinutę kandidatai bandė pasiekti rinkėją, tačiau visa kampanija, artėjant finišo tiesiajai, vis labiau virto etikečių klijavimu, o patys kandidatai –suvešėjusios nepagarbos liudininkai. Ir neišskiriant kažko konkrečiai. Rodės, tik ir ieškoma, ką dar ištraukti, ką dar paviešinti, kad tik pats atrodytum pranašesnis, skaidresnis, sąžiningesnis, geresnis ir visoks -esnis. Netrūko purvo ir socialiniuose tinkluose, kur žmonės vis drąsiau, deja, tačiau ir nekultūringiau reiškė savo nepasitenkinimą, neretai demonstruodami ir savo išprusimo lygį. Bet čia atskira tema.

 

Rajono rinkėjas šiuose rinkimuose akivaizdžiai pasisakė už pokyčius, tad priklausomai nuo to, kurioj pasirinkimų pusėj buvai, gali arba džiaugtis pergale, arba pykti, ieškoti atsakymų, kodėl verdiktas būtent toks, tačiau vis tiek susitaikyti, nes tokia ta demokratijos kaina. Visgi manau, kad būtent tam tikrą kainą, tikrai nemažą, šiuose rinkimuose sumokėjo tiek dabartinis meras, tiek jo komanda. Kodėl? Ko gero, susidėjo įvairių aspektų puokštė, tačiau žvilgtelsiu į komunikacinį, mat jis rinkiminiu laikotarpiu, įkandant ir žiniasklaidai, nuskambėjo nekart.

Taip jau susiklostė, kad rajone liko tik „Draugas“. Nevertinsiu buvusio laikraščio perėmimo ar veiklos nutraukimo peripetijų, nors rinkiminiu laikotarpiu šis „koziris“ irgi ištrauktas. Natūralu, jog kai kurie lig šiol pasigenda buvusio leidinio, kiti vertina, jog rajone dar yra nepriklausoma žiniasklaida, dar kiti, ko gero, net nesusimąsto apie laisvą ir nesuvaržytą žodį ar jo kainą.

Būtent nepopuliarumo kainą dažnai sumokame mes, žurnalistai, nes, suprask, ne taip parašėme, ne taip nušvietėme ar neįtikome, nors įtikti niekada ir nebuvo mūsų tikslas, nes esame nepriklausomos žiniasklaidos atstovai, kuriems svarbiausia nepažeisti Visuomenės informavimo įstatymo ir etikos bei suteikti įvairiapusišką informaciją skaitytojui. Tačiau praktika rodo, kad neretai bet koks aštresnis žodis, jau nekalbant apie kritiką, priimama kaip asmeninis įžeidimas.

„Dabartinis laikraštis mūsų pozicijos pilnai neatspindėjo“, – vienuose paskutinių debatų kalbėjo meras Edgaras Pilypaitis. Rinkiminę naktį, paklaustas apie pralaimėjimą, meras irgi puse lūpų užsiminė, kad „tam tikrų įvykių nušvietimas buvo komunikaciškai nepalankus“, ir vėl leisdamas suprasti, kad laikraštis rašė ne taip, kaip norėta. Nekart sulaukėme atsiliepimų esą apie merą „Draugas“ mažai rašė, nedaug nuotraukų dėjo, tad, suprask, ir rinkimus dėl to prapylė (nors buvo priekaištaujančių, kodėl jo minčių laikraštyje tiek daug...). Net vaikščiojant ir agituojant, kaip pavyzdys nurodytas Širvintos, kur laikraštį leidžiančios bendrovės akcijos priklauso Pinskuvienės dukrai, tad, suprask, dėl to ji ir rinkimus laimėjo. Jūs rimtai? Ne mūsų darbas rašyti, ko nori valdžia, o ir šiaip keistas mąstymas, kad jeigu nekeliaklupsčiauji, negarbini, tai jau esi prieš. Keliskart rinkiminiu laikotarpiu iš valdančiųjų pabrėžta ir tai, kad nebuvo pirkta jokių viešinimo straipsnių, tačiau gal reikėjo, jeigu norėta susikurti tam tikrą įvaizdį? Juk net mero komandoje vieno iš patarėjų pareigybės aprašyme nurodyta, kad viešieji ryšiai, vidinė ir išorinė komunikacija yra jo funkcija, tačiau per visą jo bemaž dviejų metų darbinį laiką „Draugas“ negavo nė vieno pranešimo spaudai jokia tema. Tad pirmiausiai dairantis kaltųjų, kas čia ko neiškomunikavo, ar nereiktų akies užmesti į savus dirvonus?

Smalsu, kiek tie savivaldybės dirvonai pasikeis pradėjus šluoti naujai šluotai, mat jau dabar užkulisiuose įvardijamas ir tam tikrų galvų kapojimas ir prašlavimas. Palauksime, pamatysime, paviešinsime.

Teko sulaukti reakcijų, kad nepatiko, jog laikraštyje buvo viešai įvardyta, jog su socialdemokratais siejama rinkimų komisijos narė yra į tarybą išrinktų Pukinskų dukra, kad, kalbant renovacijos klausimais dėl vieno Šakių daugiabučio, paminėta, jog pilietė, dėl kurios pozicijos nepavyksta užbaigti darbų iki galo, yra R. Januševičiaus mama. Tačiau pateikdami informaciją neskirstome (ir neskirstysime!), kad ji nepalanki „valstiečiams“, socialdemokratams, konservatoriams ar kokiai kitai politinei jėgai. Jeigu yra dėl ko, tuos pačius „nuskriaustuosius“ čia pat galime nušviesti pozityviai. Tad linkėčiau nematyti baubų ten, kur jų nėra.

Ir patikslinu, kad nors mūsų direktoriaus ir vienintelio akcininko Vyto  Januškevičiaus pavardė skamba labai panašiai kaip išrinktojo mero Januševičiaus, nereikėtų kurti sąmokslo teorijų.

Gintarė Martinaitienė

Laikraštis „Draugas“ Nr. 23 (9428)

2023 m. kovo 24 d.