Žvilgsnis į spaudą (liepos 1-7 d.)


Šakiuose policininkas peršovė pasipriešinusį žmogų. Pasienio policininkas Krikštolaitis, eidamas tarnybos pareigas, pastebėjo nepažįstamą asmenį ir norėjo patikrinti jo dokumentus. Nepažįstamasis stvėrė už rankos ir norėjo policininką nuginkluoti. Policininkas betraukdamas ranką netyčia iššovė ir pataikę į dešinę krūtinės pusę. Vėliau paaiškėjo, kad sužeistasis yra pil. Vanagaitis Gustavas iš Kidulių val. Rociškių km. Pas Vanagaitį Kišeniuje rasta vienas pusbonkis užsieninio degamojo spirito ir vienas pusbonkis valstybinės degtinės. Manoma, kad Vanagaitis pasveiks. („Suvalkietis“, 1931 07 01, p.4)

Lekėčiuose rado senovės titnago dirbtuvę. Neseniai žmonės bekasdami keliui taisyti smėlį, Riogliškių kaime, ant Nemuno kranto pastebėjo aštrių ir blizgančių titnago bei žalvario gabalų. Spėjama, kad toj vietoj senovėje buvo titnago tekinimo dirbtuvė. Lekėčių apylinkėje yra vietų, kur užtinkama mūsų krašto praeities liekanų, pavyzdžiui, yra senovės lietuvių karių kapai, prancūzų kapai ir kt. Vienas Riogliškių kaimo ūkininkas, senovės tyrinėtojas, net turi įsisteigęs nemažą muziejų, kuriame randasi vertingų senovės buities eksponatų. („Suvalkietis“, 1933 07 02, p.3)

Kursto nusausinti laukus. Dar 1932 m. parvažiavo žemės ūkio ministerijos kulturtechnikas ir ištyręs, sudarė projektą, nusausinti dalį Šakių apskr. Lukšių, Griškabūdžio ir Sintautų valsčių ūkininkų žemių. Šiemet tas projektas buvo pradėtas vykdyti ir tam darbui iš valstybė iždo pradžioje buvo paskirta 30.000 lietų. Tačiau atsirado ūkininkų, kurie patys atsisakė nuo nusausinimo, bet matydami, kad tas jų atsisakymas nieko nereiškia, ėmėsi kurstyti kitus. Ir tie keli ūkininkai sukvietę slaptą Lepčiuose pas Grybą susirinkimą, sukurstė atsisakyti nuo nusausinimo dalį norinčių ūkininkų. Pradėjus landžioti nelegalaus susirinkimo išrinktam asmeniui Kaune po ministeriją, nusausinimo darbai laikinai sustabdyti. Kiti tuo labai nepatenkinti, ir, girdėti, žada daryti žygių. („Suvalkietis“, 1934 07 01, p.4)

Lukšių moterys protestuoja. Pamename, kai moterys protestavo prieš trumpas suknias ir moderinškus šokius. O Lukšių katalikų moterų susirinkimas savo metinės šventės proga paskelbė protestą prieš tuos vyrus, kurie neleidžia moteris įminėtą draugiją rašytis. Suprantama, Lukšių moterų protestas sunkiau įgyvendinamas, negu aukščiau minėti. Nes moters nešioti trumpas suknias, šokti moderniškus šokius niekas neverčia, gali atsisakyti, jeigu tik nori. Sunkiau yra jau protestu ir dar moterims pakreipti vyrų nusistatymą. („Suvalkietis“, 1934 07 01, p.4)

Audra Zanavykijoj. Pro Lukšius praėjo didelė audra, kuri sugriovė kluonus ir išlaužė daug medžių. Birželio 27 d. pro Lukšius apie 2 klm. platumo barė praėjo didelė audra, siekdama Švediškių, Lauciškių ir kitus kaimus. Pakelėse išgriovė daug trobesių, keliems visai sugriovė kluonus, o vienoj vietoj pritrenkė perkūnas vaiką net 12 met. ir uždegė kluoną. Yra nutrenkta ir gyvulių, kurie tuo laiku ganėsi pievose. Kur audra praėjo visur ištolo matyti pėdsakai: išlaužyti medžiai, suvelti javai, nudraskyti stogai ir kt. Liauciškių kaime ūkininko Moleikaičio buvo baigiamas įrengti moderniškas kluonas, audrai užėjus kluonas pavirto į šiūpulius, kuriuos išnešiojo po visą apylinkę. („Suvalkietis“, 1935 07 04, p.1)

Lukšiuose užklupo didelį bravorą. Vietos gyventojai, begyvendami sunkius laikus, sumanė įsteigti samogono fabriką. Susidarė iš kelių vyrų sąjungėlė, kurios vyriausiosios galvos buvo Br. Cirvaitis, Ant. Guzulaitis, Vinc. Krivinskas. Vietą pasirinko Staliorių kapinių krūmus, manė, kad šventoj vietoj geriau seksis. Bravorą saugojo 3 vyrai iš 3 pusių, kad neužkluptų nelaukti svečiai. Bet kur tau. Užrėpliojo kaimynas Gailiūnas, o vėliau neiškentę atėjo ir Lukšių tvarkdariai, kuriems pasirodžius, kilo tikras aliarmas. Degtindariai bėgo su triukšmu į visas puses, bet įspėjamieji šūviai privertė pasiduoti. Šiuo kart terasta tik 90 litrų degtinės dukart valytos, ir 3 statinės miltų brogai daryti. („Suvalkietis“, 1935 07 04, p.5)

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.