Žvilgsnis į spaudą (rugsėjo 7–13 d.)


Komunistinio jaunimo šventė praėjo ramiai. Komunistinio jaunimo šventė, kuri visame pasaulyje buvo IX 6 d., Suvalkijoje praėjo labai ramiai. Net literatūros niekur nebuvo išmėtyta, tik Vilkavišky, Naumiesty ir dar viename dvare buvo iškabintos raudonos vėliavos. („Suvalkietis“, 1931 09 13, p.1)

Igliškėliai. Kaip šitokią meilę pavadinti? Margavos kaime, Igliškėlių val., gyvena ūkininkas J. F. Jis turi nepėsčią žmoną, kuri meilėje esanti labai karšta ir vienu vyru nepasitenkina. Dėl to gal su paties vyro žinia prisiviliojo „prielaidinį“. Dabar žmonelė net vienoje lovoje tarp dviejų vyrų puikiausiai jaučiasi. Meilužis nevedęs vaikinas V. S. už meilės vakarus dienomis ateinąs F. lauką apdirbti. J. F. pradžioje savo žmonos elgesiu buvo nepatenkintas, bet vėliau apsiprato ir iš savo pusės išsiderėjo lankyti taip pat ištekėjusią moterį E. M...Visus tokia koperatiška meilė glaudžia į vienybę, visi meilėj gražiai sugyvena, tiktai bėda, kad tokia „meile“ kaimynai ir net visa apylinkė esą labai pasipiktinusi ir ieško kelių šį meilės koperatyvą sulikviduoti. („Suvalkietis“, 1931 09 13, p.3)

Jurbarkas. Paminklo atidarymas. Rodos, nežymus ir nedidelis miestelis Jurbarkas, besivaldas dar valsčiaus teisėmis, bet vis tik jis savo gerais norais pralenkia Šakius ir kitus žymesnius miestus. Štai rugsėjo 8 d tautos šventės proga atidengė didžiulį, gražų Vytautui Didžiajam paminklą Į iškilmes susirinko nemažai publikos: įstaigų viršininkai, šauliai, gimnazija. („Suvalkietis“, 1931 09 13, p.4)

Vilkaviškis. Vežė migdolų kontrabandą. Rugsėjo 2 d. geležinkelio policija sulaikė Vilkaviškio stotyje vieną Kudirkos Naumiesčio gyventoją su 35 kg. kontrabandinių saldžių, lukštenty migdolų. Už kilogramą tokių migdolų reikia mokėti 7,5 It. muito rinkliavos, tad sulaikytasis ir norėjo, nuvežęs kontrabandą Kaunan, kiek pasipelnyti. Muitinės ir gelež, policijos valdininkai dažnai sulaiko kontrabandą Vilkaviškio Kazlų Rūdos geležinkelio ruože. Mat, kontrabandininkai tokias prekes iš pasienio zonos atsigabena, o iš čia, kaip mažiau pavojingesnėse vietose, mėgina pasprukti traukiniu toliau į krašto vidų. („Suvalkietis“, 1935 09 08, p.3)

Rinkos kainos. Paskutiniu laiku viskas pradėjo brangti. Marijampolėje už javus mokama žymiai aukštesnės kainos. Už kviečių centnerį mokėjo 10-11 lt., rugių - 8,50-9 lt., miežių - 7 lt., avižų - 7 lt., bulvių - 2 lt. Pieno produktai: sviesto kg. 2,20-2,40 lt., grietinės lytr. 70-80 ct., sūris 40-50 ct., kiaušinių desėtk. 70-85 ct. Daržovės: Kopūstai pardavinėjami galvomis po 10 ct., agurkai kapą 40-50 ct. Vaisiai: Šiais metais labai daug privežama vaisių: kriaušių, obuolių, slyvų ir kit. Tačiau ir jie nepigūs: slyvų ltr. kainavo 40-50 ct., kriaušių ltr. 60-70 ct., obuolių 30-40 ct. Ypatingai pabrango kiaulės. Labai smarkiai perkami maži paršai, už kuriuos mokama po 10-12 lt., o už lašines mokama 45 lt. centneriui. Taip pat galvijų mėsai anksčiau buvo mokama kg. 70-80 ct., o dabar 80-90 ct. („Suvalkietis“, 1936 09 12, p.4)

Prašo paskubinti Jurbarko tilto statybą. Šakių ir Raseinių apskr. gyventojai prašo atitinkamų įstaigų, kad į ateinančių metų planą būtų įtraukta Jurbarko tilto per Nemuną statyba. Dabar ten jokio tilto nėra ir tenka naudotis keltu. Kaip žinoma, vyriausybė artimoj ateityje žada statyti dar 4 naujus Nemuno tiltus, bet tie darbai vis atidėliojami dėl lėšų stokos, nes vien tik Jurbarko tiltas kaštuotų per 2 milijonus litų. („Suvalkų kraštas“, 1938 09 10, p.2)

Pastovesnis pragyvenimo minimumas. Šiais metais, lyginant su ankstyvesniaisiais, kaip skaičiuojama, yra pastovesnis Lietuvoje pragyvenimo minimumas. Vienam suaugusiam asmeniui jis maždaug visą laiką skaičiuojamas apie 80 litų, dviejų asmenų šeimai apie 100 litų ir penkių asmenų šeimai apie 150 litų. Brangiausias pragyvenimas (pagal tuos pačius duomenis) yra Klaipėdos krašte (Šilutėje, Pagėgiuose ir Klaipėdoje) ir Kaune, o pigiausias Zarasuose. („Suvalkų kraštas“, 1938 09 10, p.2)

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3