Jau visą dešimtmetį Girėnų bendruomenės centras džiugina Šakių krašto visuomenę gražiais ir pamokančiais savo veiklų pavyzdžiais bei gyvybingumu. Tas gyvybingumas slypi giliose, per dešimtmečius ir šimtmečius mūsų dabartį pasiekusiose šio krašto tradicijose, tarp kurių svarbiausia - dirbti ir kurti taip, kad galėtum džiaugtis pats ir džiuginti savo artimą.
Girėnų bendruomenės centro šaknų reikėtų ieškoti 1986 metais, kai čia buvo įkurtas, tiksliau, atgaivintas kraštotyros muziejus, kurį naujam gyvenimui prikėlė tuometinė ,,Taikos“ kolūkio valdyba. Visuomeniški ir labai aktyvūs Girėnų kraštotyrininkai susibūrė į neformalią bendriją ir, surinkę daug etnografinių eksponatų, atgaivino dar iki II Pasaulinio karo, 1928 – ųjų, ,,Žiburio“ gimnazijos patalpose įkurto Zanavykų muziejaus gyvastį.
Girėnų bendruomenės centro šaknų reikėtų ieškoti 1986 metais, kai čia buvo įkurtas, tiksliau, atgaivintas kraštotyros muziejus, kurį naujam gyvenimui prikėlė tuometinė ,,Taikos“ kolūkio valdyba. Visuomeniški ir labai aktyvūs Girėnų kraštotyrininkai susibūrė į neformalią bendriją ir, surinkę daug etnografinių eksponatų, atgaivino dar iki II Pasaulinio karo, 1928 – ųjų, ,,Žiburio“ gimnazijos patalpose įkurto Zanavykų muziejaus gyvastį.
Devintajame XX a. dešimtmetyje naujai atkurtasis muziejus, iš karto pasivadinęs etnografiniu Girėnų krašto muziejumi, vėliau sugrįžo prie paveldėtojo Zanavykų muziejaus pavadinimo ir iš karto tapo girėniškių traukos centru. Toks jis yra ir dabar, tik jau ne Girėnuose. Girėnams muziejus tada buvo svarbus dar ir dėl kitų priežasčių, ne tik dėl savo veiklų krypties. Girėnų žmonės, neturėdami savo patalpų, neturėjo kur glaustis su kultūrinėmis ir visuomeninėmis veiklomis. Tiek muziejininkai, tiek Girėnų aktyvistai puikiai suvokė savo krašto žmonių lūkesčius branginti ne tik praeitį, bet ypač prisidėti prie jau pakitusios - laisvos ir nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Taigi bendra santalka po vienu stogu niekam nekenkė, o tik abi puses labiau aktyvino.
Tačiau tai nebuvo ilgalaikė išeitis, ypač po to, kai 2005 metais apie 30 aktyviausių Girėnų bendruomenės žmonių susibūrė į Bendruomenės centrą. Šio centro pirmininku buvo išrinktas Zigmas Povilaitis, kuris sėkmingai jam vadovauja ir šiandien. Nors dalimi muziejaus patalpų bendruomenė naudojosi kaip ir anksčiau, tačiau tiek muziejaus, tiek bendruomenės veiklų horizontai plėtėsi ir abiem reikėjo daugiau erdvės. Muziejui švito viltis įsikurti Zyplių dvare, o girėniškiai savo akis kreipė į ES LEADER metodo paramos programos iniciatyvų galimybes. Jų tikslas – sukurti savo bendruomenei aktyvaus poilsio zoną ir pasistatyti priestatą su sale renginiams ir įvairiems kitokiems bendruomenės sambūriams bei svečių priėmimui. Tai buvo galima padaryti rekreacinėje zonoje, esančioje prie buvusio muziejaus. Erdvės čia, tiesa, nedaug. Tačiau ji yra visų girėniškių įprastoje ir pamėgtoje vietoje.
Bendruomeniečiai telkėsi: rašė projektus finansinei paramai gauti, ieškojo rangovų, dalijosi visais rūpesčiais. Ir dabar naujos patalpos gražiu pavadinimu ,,Bendruomenės namai“ su 100 žmonių talpinančia sale tikrai jau atviros visiems, norintiems čia surasti sau atgaivą. O Girėnai gražių idėjų nestokoja. Čia nuolat kas nors vyksta: bendri susirinkimai, pasitarimai ir posėdžiai, saviveiklinių kolektyvų repeticijos, stalo teniso treniruotės. Čia mokomasi reto verslo subtilybių – tapybos ant šilko. Be to, netoli yra vaikų žaidimų aikštelė, naujutėlaitis sporto aikštynas. Prie jo įrengtos 75 sėdimų vietų lauko tribūnos. Taigi kuriant šį laisvalaikio ir pramogų ansamblį, galvota apie visus girėniškius - nuo mažiausių iki senjorų.
Gražūs ir turiningi kultūriniai įpročiai Girėnus telkia ir palaiko ypač dabar, susibūrus ir išaugus jau virš 100 narių jungiančiam aktyviam bendruomenės centrui, kurio veiklas koordinuoja vienuolika valdybos narių. Per veiklų dešimtmetį įvairių fondų - tiek rajono, tiek respublikinių, tiek ES paramos pagalba – jau sukurta nebloga, vietovės poreikius atitinkanti materialinė bazė, sudaranti prielaidas viltingai žengti pirmyn.
Vietos ir šalies gyventojus džiugina Girėnų kaimo kapelos, vadovaujamos Antano Sperausko, muzika. Šalia šio kolektyvo jau 35 - erius metus gracingai ir lengvai sukasi pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas ,,Girėnai“ ir energijos nestokojanti jo vadovė Vitalija Venienė. Šio kolektyvo seniūnas Jonas Sakalauskas čia šoka nuo pirmos kolektyvo susikūrimo dienos, ne ką mažiau - ir Angelė Jonuškienė bei Genovaitė Sperauskienė. Šaunų kolektyvą, matyt, tikrai tampriai sieja girėniškių pastovumo dvasia. Tą jie gražiai pademonstravo balandžio 25 d. Šakių kultūros centre, surengę puikią šventę ir sau, ir šakiečiams – jubiliejinį savo veiklos 35 - mečio pasirodymą. O kad jie yra publikos ir kolegų mylimi, savo dalyvavimu šventėje patvirtino daugelis žiūrovų ir svečių - Panevėžio - ,,Sidabra“, Lazdijų – „Lazdija“, kolegų šakiečių kolektyvai ,,Vijūras“ ir liaudiškų šokių kolektyvo ,,Pynė“ jaunučių, jaunių ir jaunimo grupės. Prie visos šventės sėkmės, kaip ne kartą ir praeityje, taip ir dabar, daug materialiai ir intelektualiai prisidėjo rėmėjai.
„Draugo“ inf.