Lina POŠKEVIČIŪTĖ Lekėtiškė Nijolė Šilingienė žvakes pradėjo kolekcionuoti maždaug prieš 25-erius metus. Dabar jos ekspozicijoje apie 900 žvakių, nors tikslaus skaičiaus net pati nežino.
Nuotr. Lekėtiškė Nijolė Šilingienė savo kolekcijoje turi apie 900 žvakių.
N. Šilingienei dar 1977 m. vestuvių proga vyro sesuo padovanojo didžiulę žvakę-bareljefą „Žalgirio mūšis“, ji taip ir liko pastatyta lentynoje.
Pasak N. Šilingienės, po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje žvakių atsirado daug ir įvairių. Kolekcionuoti žvakes noras prabudo, kai 1991 m. iš Estijos bendradarbė parvežė mažą, raudoną žvakutę, vaizduojančią šuniuką. Nuo jos prasidėjo žvakių rinkimas ir pirkimas. Pirkdama žvakes Nijolė stengėsi, kad jos nesikartotų, o būtų savitos, įdomios, gražios. Kiekviena žvakė moteriai brangi, turi savo istoriją. Kadangi kiekvieni metai globojami tam tikro gyvūno, tai ji įsigijo visų dvylikos metų ženklų žvakes. Sunkiau buvo surasti žvakių, vaizduojančių Zodiako ženklus.
„Labai gražias žvakes-obuoliukus su spalvotom gėlytėm parsivežiau iš Armėnijos, visokių spalvų tų obuoliukų prisipirkau... Taip vis labiau ėmiau domėtis žvakėm ir jas pirkau. Kur tik nuvažiuodavau, nebuvo, kad nenusipirkčiau ir neparsivežčiau žvakės. Tai būdavo pirma prekė. Ir dabar tas pats“, – atviravo N. Šilingienė.
Iš pradžių moters pomėgį žinojo tik artimi žmonės, bet laikui bėgant draugai, pažįstami, giminės parveždavo lauktuvių iš kelionių ar dovanodavo įvairiomis progomis. Pati N. Šilingienė lankėsi Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, rodo iš Berlyno parsivežtą didžiulę žvakę, vaizduojančią gyvatę, olandiškas žvakes-kurpaites, o štai būdama Prancūzijoje nesurado jokios žvakės, kuri atspindėtų tą šalį.
Šiandien jos žvakės tvarkingai surikiuotos puikuojasi didžiausiame Šilingų namo kambaryje. Kalėdinės, velykinės, naujametinės, gėlės, automobiliai, burbulai, gyvūnai – daug visokių yra. Žvakės išsiskiria ir savo formom – keturkampės, trikampės, apvalios...
Pasak N. Šilingienės, tai nepigus hobis, bet ji to nesureikšmina. Tiesa, kolekcija girtis lekėtiškė nelinkusi, bet atviravo, jog kyla minčių ieškoti bendraminčių Lietuvoje, tačiau vis pritrūksta laiko ir ryžto.
„Labai gražias žvakes-obuoliukus su spalvotom gėlytėm parsivežiau iš Armėnijos, visokių spalvų tų obuoliukų prisipirkau... Taip vis labiau ėmiau domėtis žvakėm ir jas pirkau. Kur tik nuvažiuodavau, nebuvo, kad nenusipirkčiau ir neparsivežčiau žvakės. Tai būdavo pirma prekė. Ir dabar tas pats“, – atviravo N. Šilingienė.
Iš pradžių moters pomėgį žinojo tik artimi žmonės, bet laikui bėgant draugai, pažįstami, giminės parveždavo lauktuvių iš kelionių ar dovanodavo įvairiomis progomis. Pati N. Šilingienė lankėsi Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, rodo iš Berlyno parsivežtą didžiulę žvakę, vaizduojančią gyvatę, olandiškas žvakes-kurpaites, o štai būdama Prancūzijoje nesurado jokios žvakės, kuri atspindėtų tą šalį.
Šiandien jos žvakės tvarkingai surikiuotos puikuojasi didžiausiame Šilingų namo kambaryje. Kalėdinės, velykinės, naujametinės, gėlės, automobiliai, burbulai, gyvūnai – daug visokių yra. Žvakės išsiskiria ir savo formom – keturkampės, trikampės, apvalios...
Pasak N. Šilingienės, tai nepigus hobis, bet ji to nesureikšmina. Tiesa, kolekcija girtis lekėtiškė nelinkusi, bet atviravo, jog kyla minčių ieškoti bendraminčių Lietuvoje, tačiau vis pritrūksta laiko ir ryžto.
Mindaugas iš Zapyškio:
