Lietuvos televizijos laidos „Gimtoji žemė“ rengėjai ir šiais metais pakvietė pasidairyti po kaimus, miestelius, seniūnijas ir pasiūlyti žmones, kurių veikla, darbas ar kūryba nusipelnė pagarbos ir dėkingumo. Tarp 24 nominantų praėjusį sekmadienį Raseiniuose vykusios šventės metu Jorio apdovanojimas „Už tai, kad visiems būtų geriau“ įteiktas Kudirkos Naumiesčio seniūnaičiui Vaidui Bagdanavičiui. Jis pats sako dar negalintis patikėti, kas įvyko, ir tikina, kad tai ne jo vieno, o visų naumiestiečių laimėjimas.

Grįžo ne tuščiomis

Paskatinti nuo seno švenčiamos gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventės, vėliau tapusios Jurginėmis, jau bene 15 metų „Gimtosios žemės“ rengėjai organizuoja apdovanojimus, kurių metu pagerbia nusipelniusius savo kraštui žmones ar organizacijas. Šiais metais tarp nominantų buvo pasiūlytas ir Kudirkos Naumiesčio seniūnaitis V. Bagdanavičius. Jis pats sako apie tai sužinojęs tik iš nuogirdų, tačiau neslepia, kad buvo malonu. Dar didesnis netikėtumas buvo sekmadienį, kai V. Bagdanavičius į Raseiniuose vykusį baigiamąjį renginį nuvažiavo tik kaip vienas iš nominantų, o namo grįžo su pagrindiniu apdovanojimu (skulptoriaus Sauliaus Lampicko sukurta skulptūra). Be to, pasak jo, kitų nominantų pasiekimai daug didesni, „ne vienas mus lenkia šviesmečiais“, buvo pristatytos bendruomenės, sukūrusios darbo vietas ir pan., tad naumiestietis tikina net minties laimėti neturėjęs.

„Nerealu. Tačiau ne mane reikia aukštinti. Tai visų žmonių apdovanojimas. Be žmonių, vienas nieko nepadarysi“, – ne kartą pokalbio metu kartojo naumiestietis.

Jis sako, jog ir apdovanojimą norėtų laikyti ne namuose, o seniūnui jau yra siūlęs seniūnijoje įrengti specialią lentyną ar spintą, kur ir turėtų būti panašūs laimėjimai. Be to, džiaugiasi galimybe, kad kitais metais apdovanojimų ceremonija vyks mūsų rajone, nes tradicija tokia, kad kiekvienais metais „Gimtosios žemės“ komanda važiuoja į tą kraštą, iš kurio yra nominacijos laimėtojas.

„Reikia pasinaudoti proga ir visiems parodyti, kokį gražų kraštą turime. Tai ir rajono reikalas“, – tikino pašnekovas.

Tiesa, valdžios atstovai naumiestiečio į šventę nei lydėjo, nei vargu ar žino ir apie patį apdovanojimą, tačiau V. Bagdanavičius patikina, kad būrelis naumiestiečių vyko kartu su juo, dar kita dalis sutiko naktį grįžusią delegaciją.

Grąža – dūšioje

Rajono žmonėms V. Bagdanavičius galbūt net negirdėtas, tačiau Kudirkos Naumiestyje tikriausiai nerasi jo nepažįstančio. Jis aktyvus visuomenininkas, įvairių talkų, darbų iniciatorius ar tiesiog žmogus, į kurį dažnas kreipiasi, kai reikia pagalbos. Štai trūko pinigų leidžiamai Kudirkos Naumiesčio monografijai, tai knygos rengėjai pagalbos atskubėjo būtent pas jį. Ir neapsiriko, nes reikiama suma greitai buvo surinkta. Pinigus 2014 m. jis rinko ir naumiestiečiui Justukui, kurio mama kreipėsi pagalbos, nes nejudančiam sūnui verkiant reikėjo gyvybiškai svarbaus kosulio asistento aparato, kurio moteris neįstengė nupirkti, o nuomotis buvo labai brangu. Sutelkus jėgas, pinigai surinkti ir aparatas vaikui buvo nupirktas. Būtent šis įvykis, kaip svarsto V. Bagdanavičius, galbūt ir buvo tas lūžis ir paskata judėti ir gerus darbus daryti toliau.

„Dėl savo šeimos mes galime padaryti viską, o ką galime dėl kitų?“ – retoriškai teiravosi Jorio laureatas, rankose laikydamas Justo mamos dovanotą angelo skulptūrėlę – nedidelę, bet vyriškiui ypač brangią.

Paklausus, kodėl jis tai daro, kas jam iš to, V. Bagdanavičius trumpam  susimąsto, bet patikina, kad atsakymas slypi viduje, nes jausmas, padarius gerą darbą, žodžiais neišreiškiamas.

„Visa grąža – dūšioj“, – sako pašnekovas.

Rodos, filantropija ne toks dažnas reiškinys mūsų visuomenėje, bet V. Bagdanavičius su tuo nesutinka. Jis sako, jog begalė tokių žmonių kaip jis, tik reikia pastūmėti, paskatinti, kad jie atsiskleistų. O savo didžiausia parama laiko šeimą. Vadina jis save ir Kudirkos Naumiesčio patriotu: „Man čia patinka, žmonės geriausi ir noriu, kad supanti aplinka būtų gražesnė“.

Jėga bendrystėje

Visgi jis nenori sureikšminti savęs ir tikina, kad tik susitelkus, bendromis jėgomis įmanoma kažką pasiekti – ar surinkti lėšas kilniam tikslui, ar gatvės pabaigoje įrengti mini žaidimų aikštelę. Jis prisimena, kad atvykę valdininkai teiravosi, iš kokių lėšų ir kokį projektą įgyvendinant ji įrengta. Jis tik šypsosi iš tokio požiūrio ir pasakoja, kad žaidimų namelį padovanojo kaimynė, mat jos atžalos jau užaugo, suoliuką sutarus padarė vienas meistras, sūpynėms pinigų paaukojo naumiestietis ūkininkas Mindaugas Valaitis. Ir štai nedideliame žemės lopinėlyje gali žaisti mažieji naumiestiečiai. O kur savaitgalį organizuota ir visus lūkesčius pranokusi visuotinė švarinimosi akcija „Darom“! Vienas iš iniciatorių taip pat V. Bagdanavičius, besidžiaugiantis, kad į akciją sugužėjo daugiau nei šimtas naumiestiečių. Negana to, kad buvo tvarkomos viešosios erdvės, savanoriai lankė, pagelbėjo ir talkino vienišiems seneliams. Tiesa, V. Bagdanavičius sako, kad būtent tai norėjo uždrausti valdžios vyrai, esą į privačią valdą negalima kištis... Tačiau šįkart gal nesigilinkime į draudimus ir nesutarimus, nes visgi vieniems malkos supjautos buvo, kitiems sodas išgenėtas, aplinka sutvarkyta. Vienas iš tokių apleistų namų, buvęs visiškame kemsyne, pasikeitė neatpažįstamai. V. Bagdanavičius džiaugėsi, kad vieni paprašyti pagalbos net nedvejodami sutiko, o kiti ir patys klausė, kuo padėti gali. Būtent čia, kaip sako V. Bagdanavičius, ir yra atsakymas, kodėl reikia dirbti bendrai, o kai močiutės dėkoja su ašarom akyse, ar gali reikėti didesnės padėkos? Tad atsirado ir vaisvandenių, buvo paskolinta technika, o stiprinosi akcijos dalyviai ne tik ant laužo verdama sriuba, bet ir „Valjonos“ cepelinais. Net neišvardinsi visų prisidėjusių, rėmusių, dalyvavusių, nes be darbų buvo ir dainų, „greituoju būdu“ iš tuščiavidurės šakos buvo padaryti medaliai darbštuoliams, o įspūdžiais po akcijos pasidalinusi naumiestietė Laimutė Gončaruk džiaugėsi, kad nedidelis, bet turtingas savo istorija miestelis keliasi iš miego, kad atsiranda vis daugiau iniciatyvių žmonių, norinčių gyvenimą padaryti gražesnį ir prasmingesnį.

„Tai naumiestiečius suvienijo ir dar kartą įrodė, kad tik bendrystėje ir gražiuose darbuose yra mūsų jėga ir stiprybė“, – dar kartą V. Bagdanavičiaus kartotus žodžius patvirtino ir L. Gončaruk.

O „Gimtosios žemės“ laida apie apdovanojimą pelniusį V. Bagdanavičių turėtų būti parodyta artimiausiu metu per LRT.