Kovo 25 d. apniukęs dangus ir dulkiantis lietus nesutrukdė lekėtiškių susirinkti miestelio centre kalti inkilų sparnuotiems draugams. Dirbo visi: nuo dvejų metukų vaikų, iki močiučių.

Lekėčių laisvalaikio centro pakviesti, miestelio centriniame skverelyje susirinko šeimos su vaikais, seneliai, atvažiavo ir rajono vicemeras Edgaras Pilypaitis, trumpam užsuko miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis.

Visam paradui entuziastingai vadovavo Lekėčių laisvalaikio centro renginių organizatorė Milda Ratomskienė, kuri priminė, kad kovo 25 d. yra Gandrinės, o iš viso Lietuvoje yra beveik 400 įvairiausių paukščių rūšių.

„Nieko nėra smagiau, kai, ankstų rytą atsikėlus, tau giesmelę gieda sparnuočiai. Todėl ir mes šiandien visi drauge pasirūpinsime sugrįžusiais paukščiais ir sukalsime jiems naujus namelius“, – džiaugėsi bendruomeniškai nusiteikusiais lekėtiškiais M. Ratomskienė.

Na, o inkilų gaminimo subtilybes atskleidė miškininkas ir muziejininkas Gintas Čekauskas. Jis atgabeno varstotą, ant kurio buvo gaminami inkilai, supjaustė medines lentas, pritvirtino vielas inkilams pakabinti. G. Čekaukas pasakojo, kad apie pirmuosius inkilus Lietuvoje rašė profesorius Tadas Ivanauskas, o pats juos su jaunimu kėlė 1922 metais.

Ilgai nedvejoję, visi kibo į darbą: ėmė po lentutę, kalė inkilo šonus, dėjo stogą ir dugną, o plaktukų kalenimo garsas buvo girdėti visame miestelyje. G. Čekauskas negailėjo patarimų – vidinių sienelių pusių obliuoti jokiais būdais negalima, nes paukščiai išlipa iš inkilo, kabindamiesi nagučiais į vidines sieneles, stogui parenkama storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva, ir dar patarė stogą daryti nuimamą – taip bus lengviau inkilą išvalyti. Pasirodo, dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo.

Lekėtiškių Venckūnų šeima atsinešė jau namuose pagamintus du inkilus: išskobė medžio rąsto vidų, tad beliko prikalti stogelį ir išgręžti tinkamo diametro landą. Mažieji šios šeimos nariai Mėta ir Dominykas sakė, kad inkilus kabins prie namų.

Apie dvi valandas paplušėję lekėtiškiai savo sukaltus inkilus dar išdekoravo kreidelėmis, vaikai užrašė savo vardus. Beje, inkilų dažyti taip pat nepatariama, nes ryškūs pritrauks plėšrūnų dėmesį; nėra aiškus dažų poveikis patiems paukščiams.

Renginio organizatoriai saldumynais apdovanojo jauniausią renginio dalyvį dvimetį Matą, patį pirmą inkilą pagaminusį Domą ir kitus šventės dalyvius.

Simboliniai rėmėjų „Medžio tikrovė“ pagaminti medžio paukšteliai suskrido ir į šventės bičiulių – miškininko Simono Šilingo, Ginto Čekausko ir Algirdo Jono Repšio – rankas.

Beliko lekėtiškiams surasti tinkamas vietas trisdešimčiai šventės metu pagamintų inkilų ir juos pakabinti.