Antradienio popietę Šakių miesto civilių kapinėse, prie memorialinio paminklo, pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvę kariai bei paminėtos 72-osios sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės.

Tarp susirinkusiųjų buvo tik du karo veteranai – Jonas Bosas ir Valentinas Jakštys. Buvęs ilgametis Šakių rajono pagyvenusių žmonių ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių draugijos vadovas J. Bosas sakė, kad rajone gyvena apie 10 karo dalyvių ir jų amžius jau virš 90 metų. Rajone yra 11 karių kapinių, kuriose amžino poilsio atgulė apie 7000 karių.

„Yra pasaulyje dalykų, kurių niekada nepamirši... vienas iš jų – karas. Po Antrojo pasaulinio karo praėjo 72-eji metai, o mes vis renkamės čia, kad galėtume pagerbti kare žuvusius ir prisiminti istoriją“, – į susirinkusius kreipėsi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Šakių skyriaus pirmininkė Onutė Valaitienė.

Ji kartu su šakietėmis Lina Smilgiuviene, Ina Jurgiliene, Violeta Bosaite, Laimute Adomaitiene, Jūrate Dūdaitiene apžvelgė svarbius istorinius įvykius ir faktus.

„Karas atnešė žmonijai didžiulių nelaimių. Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 54 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų – 195 tūkst. žydų. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų. Į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė 61 valstybė, karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijų. Per šešerius metus žuvo apie 60 milijonų žmonių, iš jų – maždaug pusė civilių“, – skaičius vardijo J. Dūdaitienė.

Poetės Onutė Jasinskienė ir Danutė Batisienė kalbėjo, kad simboliška tai, kad prie memorialinio paminklo kalba moterys, motinos... Poetės skaitė poezijos posmus apie motinas, kare netekusias savo sūnų.

Renginyje dalyvavusi Šakių pagyvenusių žmonių organizacijos narė Danutė Liudžiuvienė kalbėjo: „Istorija rodo, kad karų metu labiausiai traiškomos mažos valstybės ir maži žmonės. Pažvelkime į šitose kapinėse esančius antkapių užrašus – dažniausias žodis yra eilinis, eilinis... Jiems įsakė ir jie išėjo iš namų, ir paguldė savo galvas svečiose šalyse. Šios pavardės šiandien ir primena, kokia buvo iškilusi grėsmė žmogiškumui ir kad taiką šiandieną reikia branginti.“

Susirinkusieji prie memorialo žuvusiems kariams padėjo gėlių ir uždegė žvakeles.

Gėlių prie memorialo padėjo ir Šakių rajono savivaldybės tarybos narys, laikinai mero pareigas einantis  Juozas Puodžiukaitis. Naujai išrinktas rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis renginyje nedalyvavo, bet turi nuomonę šiuo klausimu: „Mūsų tautos naikinimas 1941 m. birželio 14 d., 1948 m. gegužės 22 d. – taip pat prilyginamas genocidui, kurio metu buvo pražudyta protingiausia ir darbščiausia mūsų tautos dalis.“

Jis mano, kad visus, žuvusius Antrajame pasauliniame kare, turėtume pagerbti per Vėlines. Anot E. Pilypaičio, rajone visi svetimų karių kapai yra prižiūrimi seniūnijų ir geriau nei, pavyzdžiui, partizanų žūties vietos, kur, mero žodžiais, dažnai stovi paminkliukas ir per žoles jo nesimato.

Popietė tęsėsi Girėnų bendruomenės centro laisvalaikio salėje, kur vyko susitikimas su tremtiniu, rašytoju Rimantu Greičiumi, kuris pristatė knygą „Slenksčiai“. Tai šeštoji R. Greičiaus knyga, kurioje autorius savaip piešia gyvenimą, prabėgusį tremtyje. Knyga yra grožinė, nors autorius remiasi ir dokumentine medžiaga.