Nuotr. Dvaro šeimininkus įkūnijo ir visus į dvarišką puotą kvietė Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė ir Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ pirmininkas Martynas Mockevičius.

Šeštadienį atgijusiame Kidulių dvare vyko dvariška miestelio šventė, kurioje ir vietiniai, ir svečiai demonstravo dvaro šokius, teatralizuotai pristatyta dvaro istorija, siūlyta aibė kitų atrakcijų ir pramogų. Tiesiog tokia šventė, kokios, kaip kalbama, dvaro klestėjimo laikotarpiu čia vykdavo nuolat.

Puoselėja dvaro kultūrą

Jau dvaro prieigose sutikti išsipustę ponai ir ponios išdavė, kad šventė neeilinė. Juk net ir Kidulių dvare, kur puoselėjama dvaro kultūra, ne kiekvieną dieną išvysi šventiniais rūbais pasipuošusius ponus, jiems talkinančius ir aplink šokinėjančius tarnus. Tad svečius pasitikę dvaro šeimininkai – Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė ir Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ pirmininkas Martynas Mockevičius – iškilmingai su visa palyda nužingsniavo į dvaro parką, kur ir prasidėjo dvariškos linksmybės. Susirinkusiems dvaro šokius dovanojo ir į senuosius laikus nukėlė Kidulių seniūnijos istorinių šokių studija, Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studija „Saltare festum“, Marijampolės kolegijos Kvietkiškio dvaro istorinio šokio grupė „Reverence“, svečiavosi ir Kauno apskrities bajorų draugija, Vilkijos miestelio dvarininkų svita ir daugelis kitų. Tarp šokių teatralizuotai pristatyta ir Kidulių dvaro šeimininkų meilės istorija, o dvaro parke įsikūrusių Karybos paveldo klubo Kauno pavieto Laisvųjų šaulių dėka ne kartą aidėjo ir patrankos šūviai.

Vynas = kultūra + paveldas

Tačiau linksmybės vyko ne tik parke. Štai dvaro rūmuose lankytojai buvo kviečiami degustuoti Lietuvos vyndarių asociacijos narių gaminamo vyno, paragauti gurmaniškų užkandžių, tarp kurių ne tik įvairių skonių sūriai, bet ir sraigės, medus. Tiesa, kaip apgailestavo asociacijos prezidentas Romualdas Dapšys, šiais metais šventėje dalyvauja kur kas mažiau vyndarių nei ankstesniais metais. Jų tebuvo trys: tai kraštietis vyndarys Juozas Vilkenis, Lukas Margelis iš Rokiškio ir Erikas Augustinavičius iš Kėdainių rajono su savo gamybos Šušvės midumi. Pasak R. Dapšio, taip yra todėl, kad valdininkai nesupranta ir įvairiais apribojimais, draudimais ar net baudomis jiems ne tik apynasrius uždeda, bet ir žlugdo. Ir ne tik vyndarius, bet ir paveldą, kurio dalimi laikomi vyndarių gaminami, čempionatuose medaliais įvertinami vynai.

„Absurdas. Mūsų valdininkai nesupranta, kad vyno butelyje, kuriame yra 12 proc. alkoholio, 88 proc. yra kultūros. Būtent kultūra, degustavimas yra vynas. Tai ir bendravimo priemonė, o ne alkoholizmas, svaiginimosi priemonė“, – akcentavo Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas, pridūręs, kad Šakių rajoną jie apskritai bene labiausiai įsimylėję.

Mat jau septynerius metus iš eilės Zyplių dvare vykdavo jų renginiai, tačiau ar šiais metais ten pavyks susiburti aštuntą kartą, R. Dapšys sakė nežinantis. Jis svarstė, kad gali tekti rinktis dvarus už Lietuvos ribų, nes ten negalioja tokios taisyklės ir draudimai, kaip mūsų šalyje.

Dvaro aplinka, išradinga ir jau tradicija tapusia švente džiaugėsi ir šventėje dalyvavę Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, rajono meras Edgaras Pilypaitis bei dvariškai pasipuošęs seniūnas Mindaugas Mykolaitis. Žinoma, kaip sakė A. Kasparevičienė, viso to sukurti nepavyktų be entuziastų, o jų, su renginių organizatore V. Novickaite priešaky, čia netrūksta. Ši pripažino, kad organizuojant šventę tenka paaukoti daug laiko, įdėti daug širdies, bet svarbiausia, kad netrūktų norinčių čia sugrįžti.

Netrūko pramogų

Šventės metu netrūko ir kitokių užsiėmimų. Štai mažieji galėjo jodinėti poniais, šaudyti iš lanko ar veidus pasipuošti piešinukais. Nacionalinio kraujo centro palapinėje norintieji galėjo tapti donorais. Be daugeliui švenčių būdingų skanėstų, buvo galima įsigyti ir Kidulių dvare dar prieš šventę vykusių edukacinių keramikos dirbtuvių metu sukurtų keramikos dirbinių. Organizatoriai ragino nelikti abejingiems, nes už dirbinius surinkti pinigai bus skirti svirno restauracijai. V. Novickaitė pasidžiaugė ir vykusiu projektu „Padovanokime dvarui langus“, kurio metu buvo tapomi paveikslai ir jais puošiamas griūvantis dvaro karvidės pastatas.

Tiesa, be teatralizuotų pramogų norintiems buvo siūloma susirungti žvejų varžybose, mėgstantys dar aktyvesnes pramogas dalyvavo sporto žaidynėse. Trenksmo, geros nuotaikos ir muzikos akordų netrūko visos šventės metu. Skambėjo ne tik dvariška muzika, bet dovanotas ir klaipėdiečų styginių kvarteto „Musica Libera“ koncertas, o vakarinėje dalyje – ir kapelos, ir gyvas garsas, ir popmuzika.