Rajono savivaldybės taryba pritarė, kad Griškabūdžio kultūros centrui nuo sausio 1 d. būtų suteiktas biudžetinės įstaigos statusas. Apskritai rajono kultūros darbuotojai taps pavaldūs biudžetinėms įstaigoms – kultūros centrams, o likusių seniūnijose darbuotojų darbdavys bus ne seniūnas, o administracijos direktorius. Pranešimai apie darbdavio pasikeitimą praėjusią savaitę įteikti 166 seniūnijų darbuotojams.

Taps biudžetine, savarankiška įstaiga

Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, dar vykdant pertvarką 2016 m., Griškabūdis taip ir liko nepertvarkytas, nors panaikinus Patašinės laisvalaikio salę darbuotojai buvo prijungti prie Griškabūdžio. Vėliau buvo laukta seniūnijų pertvarkos, buvo galvojama klausimą spręsti kompleksiškai, bet pertvarka stojo, tad nuspręsta daugiau šio klausimo nevilkinti ir Griškabūdžio kultūros centrui suteikti biudžetinės įstaigos statusą.

A. Kasparevičienė, klausimą pristatydama tarybos nariams, akcentavo ir tai, kad Griškabūdis gana reikšmingas ir pagal kultūrinį svorį: šalia Jono Jablonskio tėviškė, turi išlikusią miesto aikštę, bažnyčia laikoma viena reikšmingiausių Lietuvos medinio paveldo objektų. Griškabūdžio seniūnija yra pripažinta viena etniškiausių Lietuvoje. Be to, tapti biudžetine įstaiga yra tinkamos materialinės galimybės, etatinė struktūra, pakankama veikla. Prie naujosios biudžetinės įstaigos – Griškabūdžio kultūros centro – bus prijungtos Barzdų ir Žvirgždaičių laisvalaikio salės.

„Tikrai tame krašte būtų normali kultūros įstaiga ir matau įmanomą finansinį pagrindą jiems išgyventi“, – kalbėjo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.

Tapęs biudžetine įstaiga kultūros centras galės dalyvauti projektinėje veikloje bei bandyti pritraukti lėšų. Be to, A. Kasparevičienė tikisi, kad labiau įveiklinta bus ir J. Jablonskio tėviškė. Čia, vedėjos nuomone, veikla turėtų vykti nuolat, ne periodiškai, galėtų būti organizuojamos edukacinės veiklos ir pan.

Etatinė struktūra nesikeis

Tiesa, darbuotojų darbo vieta nesikeis, jie dirbs ten, kur dirbę. Neplanuojama didinti ir esamos įstaigos struktūros, finansavimo. Manoma, kad Griškabūdžio kultūros centras turėtų išgyventi maždaug su 120 tūkst. eurų metiniu biudžetu.

Apskritai, pasak A. Kasparevičienės, kalbant apie kultūros centrų užsidirbimą, Griškabūdis yra vienas iš daugiausiai užsidirbančių. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius informavo, kad šiais metais iš įvairios veiklos buvo surinkta apie 9 tūkst. eurų, didžioji dalis – už bilietus į diskotekas. Tačiau čia tikimasi ateinančiais metais užsidirbti dar daugiau, nes lapkričio mėnesį buvo priimtas sprendimas pakelti bilietų kainas.

„Mažose seniūnijose apie užsidirbimą ir biudžeto papildymą nėra net kalbos, nes dažnai, kad vyktų renginiai, jie rinkdavo aukas. Tad kartu jie ir bus stipresni“, – argumentus dėstė vedėja.

Ji nemano, kad tų vietovių, kurios bus prijungiamos prie kitų, seniūnai nusigręš nuo kultūros – juk čia gyvena jų seniūnijos žmonės. Priešingai – tikimasi, kad kai bus stipresni, augs renginių kokybė, jų skaičius, kultūrinė veikla taps įdomesnė.

Pertvarkomos ir kitos

Tačiau pakeičiamas ne tik Griškabūdžio kultūros centro statusas – numatyti ir kitų kultūros įstaigų pertvarkymai. Pavyzdžiui, Šakių kultūros centrui, jau esamai biudžetinei įstaigai, nuo sausio 1 d. bus perduotos Kidulių, Slavikų bei Sudargo bendrosios kultūros ugdymo funkcijos. Darbuotojų darbo vietos irgi nesikeis. Lekėčių laisvalaikio centras perduodamas nuo rugsėjo įsteigtam Lekėčių mokyklai-daugiafunkciam centrui, kurio vadovas taps ir kultūros darbuotojų darbdavys. Tiesa, kol kas tinkamų darbo sąlygų mokykloje-daugiafunciame centre kultūros darbuotojams nėra, jas tikimasi sukurti įgyvendinant projektą, tačiau neaišku, pasak mero Edgaro Pilypaičio, kaip viskas seksis, nes prioritetas – vaikų darželio Lekėčiuose įrengimas.

„Kai mokykla bus sutvarkyta, žalias pastatas, kur dabar glaudžiasi kultūra, eksploatacijai tikrai nebus naudojamas, nes jis yra avarinės būklės, apskritai po karo pastatytas tik laikinam naudojimui“, – kalbėjo rajono vadovas.

Didžiausias leistinas skaičius

Meras komitetų posėdžių metu informavo, kad centralizuojant buhalteriją166 rajono seniūnijų darbuotojai gavo pranešimus apie darbdavio pasikeitimą, tačiau jis pažymėjo, kad, sudarant trišales darbo sutartis, bus išsaugotas darbuotojų sukauptas darbo stažas, nepanaudotos atostogos. Be to, atsižvelgiant į jau minėtus pokyčius paskutiniajame tarybos posėdyje buvo tvirtinamas didžiausias leistinas skaičius valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Valstybės tarnautojų skaičius nesikeičia – 85, sutartiniams darbuotojams priklausė ir kultūros darbuotojai, kurių darbdavys būdavo seniūnas, tad nuo sausio 1 d. savivaldybės administracijoje darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, bus ne 261, o 236. Be kultūros darbuotojų, seniūnas į darbą priimdavo ir socialinio darbo organizatorius, socialinių išmokų specialistus, darbuotojus darbui su rizikos šeimomis.

„Dabar visų darbdavys bus administracijos direktorius. Taip turi būti ir pagal Vietos savivaldos įstatymą, tokia rekomendacija buvo nurodyta ir Kontrolės ir audito tarnybos 2015 metais“, – akcentavo E. Pilypaitis.