Dvi seserys iš Emiliavos

Lapkričio 10 dieną Girėnų bendruomenės salėje vyko popietė „Ant baltos palangės ilgesį padėsiu“, skirta poetei, kraštotyrininkei Danutei Kasperavičienei atminti. Taip pat buvo atidaryta jos sesers – Birutės Kuodienės – paveikslų paroda. Šios dvi talentingos girėniškės gimė Emiliavos kaime (Šakių sen).

Į popietę susirinko nemažas būrys pažinojusių poetę D. Kasperavičienę, prieš dešimtmetį iškeliavusią Anapilin. Poetė gimė Emiliavos kaime, kuriame buvo septynios sodybos. Tame kaime užaugo ne tik D. Kasperavičienė (Paukštytė) bei jos sesuo B. Kuodienė, bet ir dailininkas Antanas Plioplys, režisierius Juozas Javaitis, kunigas Juozapas Rakickas, Plieniškių koplytėlės statytojas Juozas Rapolskis.
 
D. Kasperavičienė dirbo Girėnų, Briedžių bibliotekose. Prisiminimais dalijęsi ją pažinoję teigė, kad Danutė mylėjo knygą, gamtą, rašė jautrius eilėraščius. D. Kasperavičienė buvo aktyvi rajono literatų klubo „Lygumų šaltinis“ narė, užrašė Kermušėnų, Valiulių, Papartynų, Advernų kaimų istorijas. Nors nemažai Danutės eilėraščių buvo spausdinama Šakių kalendoriuose, rajoninėje spaudoje, bet poetė 2008m. spėjo išleisti tik vieną eilėraščių knygelę – „Ant baltos palangės ilgesį padėsiu“. Tais pačiais metais rugsėjo 21 d. D. Kasperavičienė mirė.

Popietės metu eiles skaitė Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“, šiltais prisiminimais dalijosi bibliotekininkės Marytė Rastupkevičiūtė iš Kudirkos Naumiesčio, Algimanta Kuncaitytė iš Slavikų ir kiti.

Iki šiol D. Kasperavičienės eilėmis sukurtas dainas atlieka mūsų rajono atlikėjai ir ansambliai.

Pristatydama savo parodą, girėniškė B. Kuodienė pasakojo, kad daugelį metų tuometiniame Taikos kolūkyje dirbo apipavidalintoja. Teko padirbėti ir Zanavykų krašto muziejuje. Pasak Birutės, tuomet muziejaus direktorius Vidmantas Dėdynas ją prikalbino suruošti pirmąją parodą. B. Kuodienė jų surengė per dešimt.

„Piešti pradėjau vaikystėje. Dailėje savamokslė. Rimčiau tapyti pradėjau nuo 1995 m. dirbdama apipavidalintoja. Labai mėgstu gamtą, jos grožį, ramybę“, – kalbėjo B. Kuodienė, kuri kaligrafiniu šriftu užrašo ir atvirukus.

Vėliau prie kavos puodelio netilo kalbos, prisiminimai.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kapines tvarkote tvariai?

klausimelis 06 02Kristina iš Šakių:

Stengiuosi žvelgti tvariai. Pastebiu, kad žmonės vis dažniau renkasi žvakes su keičiamais įdėklais. Dirbtinės gėlės vis dar sunkiai dera su tvarumo principais. Vis dėlto žmonės jas renkasi dėl praktiškumo – ne visi turi galimybę dažnai lankyti kapus, o juos prižiūrinčių žmonių pamažu mažėja. Pas mus vis dar gaji nuostata, kad meilę išėjusiems parodome jų kapus nuklodami gėlėmis ir žvakėmis. Džiugu, kad įrengiamos specialios vietos, kur paliktas žvakes galima atiduoti pakartotiniam naudojimui.

klausimelis 06 02 2

Juozas iš Gulbinų:

Manau, svarbiausia artimųjų kapus aplankyti, sutvarkyti kapavietę. Tai ir yra didžiausia pagarba išėjusiems mirusiesiems. Gėlių reikėtų nešti ir sodinti kuo mažiau. Per daug nereikia. Pastebiu, kad žmonės dabar neša mažiau žvakių ir gėlių. Aš labiau linkęs sodinti gėles arba nešti gyvų gėlių puokštes. Tikrai neapkraunu kapo. Perku dažniausiai žvakes su įdėklais. Po Vėlinių nurenku. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3