„Vijūras“ sukasi jau 55-erius metus

vijuras55
Šakių kultūros centro liaudiškų šokių grupė ,,Vijūras“ puoselėja sceninio liaudies šokio tradicijas jau 55-erius metus, meilę šokiui ir judesiui skiepija kolektyvo vadovė Justė Lukauskienė (centre su gėlėmis). G. Jokūbaičio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ  

Spalio 19 d. Šakių kultūros centre trankiai paminėta liaudiškos šokių grupės „Vijūras“ 55-erių metų kūrybinės veiklos sukaktis, surengtas ir tradicinis respublikinis pagyvenusių liaudiškų šokių grupių festivalis „Zanavykų aplinkinis“, skirtas Juozo Lingio metams paminėti.

Praėjusio šeštadienio popietę į Šakių kultūros centrą suvažiavo sceninio liaudies šokio mylėtojai iš įvairių Lietuvos regionų. Šventė skirta choreografo J. Lingio metams. Šakiai turi kuo didžiuotis – J. Lingys yra vienas pirmųjų lietuvių liaudies sceninio šokio kūrėjų, buvo ansamblio „Lietuva“ šokėjas, Lietuvos dainų šventės Šokių dienos meno vadovas, sukūrė apie 200 liaudies šokių sceninių kompozicijų, choreografinių vaizdų.

Sceninio šokio tradicijas šakiškiai tęsia toliau. Vienas brandžiausių Šakių kultūros centro kolektyvų, skaičiuojantis 55-erius kūrybinės veiklos metus, yra liaudiškų šokių grupė „Vijūras“. Kolektyvą subūrė šviesaus atminimo kultūros darbuotoja Salomėja Kuzmienė, vėliau kolektyvą konsultavo ir vadovavo choreografas J. Lingys, Kazys Motuza, Kristina Kontrimavičiūtė-Nainienė, Arvydas Nazaras, Gražina Zofija Geldauskienė, Donatas Liktas, kuris po kelerių metų veiklos kolektyvą atidavė savo kolegei Justei Lukauskienei, kuri ir šiandien yra „Vijūro“ vadovė. Kiek šokėjų batų sudilo, kiek vadovų, šokėjų pasikeitė, bet ir šiandien „Vijūro“ šokėjai sukasi kaip vijurkas ir šventėje žiūrovams padovanojo smagių ir trankių šokių pynę.

Per daugelį kultūrinės veiklos metų kolektyvo „Vijūras“ pasiekimai svarūs: kolektyvas nuo pat susikūrimo pradžios dalyvauja respublikinėse, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, daug kartų pripažintas ir geriausiai įvertintas respublikiniuose, rajoniniuose festivaliuose, konkursuose.

Šventėje savo šokius „Vijūrui“ skyrė aštuoni šokių kolektyvai: „Veliuonietis“ iš Veliuonos (vad. Gintarė Malinauskaitė), „Sidabra“ iš Marijampolės (vad. Virginija Sagulina), „Mituva“ iš Jurbarko (vad. J. Lukauskienė), „Šimtažiedis“ iš Vilniaus (vad. Rūta Januškevičienė), „Gija“ iš Panevėžio (vad. Dainora Venslovienė), „Toncius“ ir „Rangė“ iš Kretingos (vad. Andrius Razmus) bei mūsiškiai „Girėnai“, vadovaujami Vitalijos Venienės.

Metai bėgo, keitėsi „Vijūre“ šokėjai, o šiuo metu ilgiausią stažą turi Violeta ir Romualdas Variakojai – jie kolektyve šoka jau 25-eri metai. Romualdas – kolektyvo seniūnas, stengiasi, kad kolektyvas išliktų darnus ir stiprus. Kolektyve šoka ir daugiau šeimų – Loreta ir Stasys Rudaičiai, Saulius Pašiūnas ir Asta Švelnienė, Violeta ir Arūnas Lazdauskai, Diana ir Linas Žieviai.

Vijūriečiams trankiai užbaigus šventę, atėjo metas sveikinimams.

„Choreografo Juozo Lingio šaknys yra Šakių krašte. Iš čia jis nukeliavo į Vilnių, iš pradžių pradėjo šokti, vėliau vadovauti ansambliui „Lietuva“, galbūt todėl stovėjo ir prie „Vijūro“ gimimo slenksčio. Šiandien švenčiam sceninio šokio šventę“, – džiaugėsi visus buvusius, bei esamus šokėjus sveikinusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė.

Ji įteikė rajono savivaldybės mero padėkas V. ir R. Variakojams – už 25-erius metus puoselėjamą tautinį šokį ir jo tradicijas, D. ir L. Žieviams bei Ritai Puidokienei – už 10 metų, praleistų kolektyve bei koncertmeisteriui Antanui Sperauskui. Kolektyvui buvo įteikta ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos padėka. Prie sveikinimų prisidėjo ir Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius, anot jo, nors „Vijūras“ yra vyriausias savo gyvavimu kolektyvas, bet kolektyvo nariai yra jauni savo širdyse. Jis taip pat padėkojo visiems kolektyvo nariams, vadovei J. Lukauskienei bei į svečius atvykusių kolektyvų šokėjams ir jų vadovams.

Neužmiršti liko ir į šventę gausiai susirinkę buvę vijūriečiai, jiems nuoširdžiai dėkojo, rožių žiedus skyrė buvusi Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.