Kovo 11-ąją švęsime Lietuvos atkūrimo 30-metį,gražus įžanginis renginys vyko Šakių viešojoje bibliotekoje, kur buvo prisimintas 1990 m. Kovo 11-osios akto signataras, kraštietis Gintautas Iešmantas.

„Su paukščių giesmėmis, taryt šviesia malda, keliuosi, laiminamas ryto...“ – tokiais poezijos žodžiais kalba poetas, žurnalistas, Kovo 11-osios akto signataras, Puolio Lauriceno Tarptautinės Laivės, Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatas, Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordino kavalierius G. Iešmantas.

Praėjusį pirmadienį Šakių viešosios bibliotekos skaitovų grupė pakvietė pažinti, prisiminti, kokias gilias pėdas įmynė G. Iešmantas mūsų krašte, literatūroje bei atkuriant nepriklausomybę.

Nors G. Iešmantas gimė Šūklių k. (Vilkaviškio r.), vos ketverių metų su tėvais persikėlė į Šakių kraštą, Skrynupius. Griškabūdyje baigė pradžios mokyklą, vėliau – Šakių „Žiburio“ gimnaziją. Po studijų Vilniaus pedagoginio instituto Lituanistikos fakultete pasuko kūrybinės veiklos keliais, dirbo žurnalistu įvairiose redakcijose. G. Iešmantas pradėjo slapta kurti eilėraščius, skirtus nepriklausomai Lietuvai, jos iškiliems asmenims – keletą posmų buvo paskyręs už Lietuvos laisvę susideginusiam Romui Kalantai. 1980 m. už pogrindinę veiklą G. Iešmantas buvo suimtas ir kalintas lageriuose, o 1988 m. pabaigoje grįžęs į Vilnių įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo „Lietuvos žinių“ , „Lietuvos socialdemokrato“ redaktorius. Kaip Kovo 11-osios signataras padėjo Lietuvai įtvirtinti nepriklausomybę. Apie Kovo 11-ąją G. Iešmantas yra sakęs: „Man pačiam Kovo 11-oji yra mano gyvenimo viršūnė.“

1992 m. G.Iešmantas pasitraukęs iš aktyvaus politinio gyvenimo, atsidėjo kūrybai. Išleido apie 40 poezijos knygų: „Prisikėlimo šventė“, „Esmės ieškojimas“, „Peilis į širdį“, „Tikrumo pažinimas“ ir kt. Viena iš paskutiniųjų knygų – 2016 m. rinkinys „Atsigręžimas į tylą“.

„Gintautas Iešmantas – orus gyvenimo iškentėtojas, kūrėjo misiją vykdantis stebėtinai stoiškai, kukliai, subtiliai...“ – apie G. Iešmanto kūrybą rašo literatūros kritikas Alfredas Guščius.

Nuo pat kūrybinio kelio pradžios G. Iešmantas į eilėraščius, poemas, balades įtraukė istorinę ir kultūrinę informaciją. Geriausiai jo idealistinės nuotaikos atspindi tais metais parašytame baladžių triptike „Vincas Kudirka“, kuriame G. Iešmantas rado naujų romantinių spalvų šio Lietuvos šviesuolio paveikslui. Mūsų kraštietis, disidentas, politikas, poetas G. Iešmantas 2016 m. rugsėjį amžinojo poilsio atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.

G. Iešmanto 90-osioms gimimo metinėms Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Laisvė gimsta kovoje už laisvę“, ją galima rasti ir Šakių viešosios bibliotekos interneto svetainėje.

Mūsų krašte G.Iešmanto atminimą gražiai įprasmino kompozitorius Remigijus Poderis, poeto žodžiais sukūręs dvi dainas („Ieškokite manęs“, „Lietuva, mano likime“). G. Iešmantui paskirtas ne vienas puslapis Šakių kalendoriuose.

„Gintautas Iešmantas atvažiuodavo čia, į biblioteką, tiesa, dar į senąjį pastatą, kartu su poetu pristatėme ne vieną jo knygą. Jis buvo kantrus, kūrybingas, atsidavęs Lietuvai“, – sakė Šakių viešosios bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė.