Mūsų krašte gimė daug garsių žmonių, vienas jų – kalbininkas Jonas Jablonskis. Mums labiau žinoma ir lankoma jo tėviškė Rygiškiuose (Griškabūdžio sen.), bet mažiau žinoma jo gimtinė Kubilėlių kaime (Kudirkos Naumiesčio sen). Atsiranda turistų, norinčių šią vietą aplankyti, tačiau ją pasiekti sunku dėl prasto keliuko, gimtinę žymi tik paminklinis akmuo. Naumiestiečiai nori, kad lietuvių bendrinės kalbos ugdytojo vaikystę menanti sodyba nesunyktų.

Tik rodyklė

Dar praėjusių metų rudenį grupelė kraštiečių bandė pasiekti J. Jablonskio gimtinę Kubilėlių kaime. Klampoję beveik kilometrą lauko keliuku ir pamatę sodyboje esantį apleistą namelį, kreipėsi į tarybos narį Bernardiną Petrą Vainių. Šis Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu pasiteiravo Griškabūdžio kultūros centro direktoriaus Mindaugo Kriaučiūno, ar vyksta kažkokie renginiai J. Jablonskio gimtinėje Kubilėliuose. Įstaigos vadovas patikslino, kad veikla vykdoma tik J. Jablonksio tėviškėje Rygiškiuose, vadinamoje Jablonskynėje.

„Galbūt kultūrinis židinys turėtų būti ir Jablonskio gimtinės sodyboje“, – tuomet siūlė B. P. Vainius.

Jau tada rajono meras Edgaras Pilypaitis paaiškino, kad J. Jablonskio gimtinė yra privatus objektas, tik savivaldybės pastangomis yra pastatyta nuoroda į šią vietą.

„Tai gal tą nuorodą išvis nuimti, jeigu nėra objekto, prie kurio galima privažiuoti... aišku, prieiti galima“, – svarstė B.P. Vainius.

Keliuku tik pėsčiomis

Aplankyti J. Jablonskio gimtinės sodybos išsiruošėme ir mes, mielai mus palydėti sutiko Kudirkos Naumiesčio seniūnijos mentorius Algimantas Baubonis ir Kudirkos Naumiesčio bibliotekininkė Marytė Rastupkevičiūtė.

Kubilėlių kaimas vos pora kilometrų už Kudirkos Naumiesčio, į J.Jablonskio gimtinę kviečia prie kelio Kudirkos Naumiestis–Kiduliai pastatyta rodyklė.

Apie aštuonis šimtus metrų keliukas driekiasi Šešupės link, iš abiejų pusių žaliuoja rapsų laukai, važiuoti automobiliu šiuo metų laiku beveik neįmanoma, netgi eiti pėsčiomis sudėtinga – gal trijose vietose telkšo balos. Keliuką, pasak naumiestiečių, dar labiau sugadina džipais važiuojantys pasieniečiai, nors A. Baubonis patikino, kad keliuką vasarą nugreideriuoja, ne kartą jį tvarkę ir žemės savininkai – UAB „Šaka“.

Iki gimtinės dar porą šimtų metrų einame palei Šešupę kitu, sausesniu keliuku ir prieiname beržų paunksnėje pastatytą paminklinį akmenį, žymintį, kad šioje sodyboje gimė lietuvių kalbininkas J. Jablonskis (1860–1930).

„Pavasarį Kubilėlių seniūnaitis Sigitas Gudiškis pasodina prie paminklo gėlių, teritoriją apie paminklą aptvarko, tačiau į privačią teritoriją nelendame“, – sako A. Baubonis.

Šiuo metu sodyboje stovi dalis namo, aplink prilaužyta obelų šakų, primėtyta rakandų, namo viduje taip pat netvarka.

Bendromis jėgomis

Kokią šios istorinės vietos ateities viziją mato patys naumiestiečiai? M. Rastupkevičiūtė priminė, kad J. Jablonskis šioje vietoje gyveno apie dešimt metų. Iš Kubilėlių Jablonskiai persikėlė į Meištuose pirktą ūkį (kurioje vietoje, iki šiol nėra žinoma). Iš čia – į Rygiškių kaimą Griškabūdžio parapijoje.

„Kubilėliuose Jonas Jablonskis vaiku būdamas išvaikščiojo visus Šešupės pakraščius. Rygiškiuose buvo tik svečias, ten praleisdavo tik vasaras“, – pasakojo M. Rastupkevičiūtė.

Naumiestietė įsitikinusi, kad J. Jablonskio gimtinė turėtų būti visų rūpestis, nors pripažino, kad pačių naumiestiečių ši vieta užmiršta. M. Rastupkevičiūtė svarsto pavasarį kartu su pasieniečiais prie paminklinio akmens surengti poezijos skaitymus.

Autentiškumo nelikę

Kaip patikslino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Inga Navlickienė, Kubilėliuose, kalbininko gimtinėje, valstybės yra saugoma tik teritorija, ne pastatas. Daugiau informacijos pateikė naumiestietis Jonas Valaitis, vienas „Šakos“ įkūrėjų. Jis patvirtino, kad žemė apie gimtinę priklauso „Šakai“, ją bendrovė įsigijo iš Jablonskių giminaitės. Vienas aras yra servitutinis, čia ir stovi paminklinis akmuo.

Pasak J. Valaičio, karo metais Jablonskių sodybos pastatai sudegė, apie 1959 m. ant buvusios klėtelės pamatų buvo pastatytas iš molio sudrėbtas namas, kurio dalis stovi iki šiol. Anot J.Valaičio, jį žemės savininkai paliko tarsi simbolį.

„Jablonskynės autentiškų pastatų nėra likę. Gyvenamasis namas stovėjo už kokių 20–30 metrų nuo dabartinio likusio namelio. Apie 1975 m., kai rinkom vietą paminklui statyti, norėjom statyti būtent ten, kur stovėjo gyvenamasis namas, tačiau sodyboje gyvenę Jablonskių gentainiai mus vijo iš kiemo, todėl paminklas stovi net už sodybos ribų“, – pasakojo J. Valaitis.

Naumiestietis pritaria, kad privažiavimą prie paminklinio akmens reikėtų sutvarkyti, tačiau čia stovintis pastatas ateityje neišliks, nes jis neturi jokios istorinės vertės.

Šiais metais minėsime J.Jablonskio 160-ąsias gimimo metines, ar bus daugiau dėmesio ir jo gimtinei Kubilėliuose, parodys laikas.