Atsivėrus langui į pasaulį, ne tik lietuviai pasklido po kitas šalis, bet ir savame krašte sulaukiame vis daugiau svečių iš užsienio. O kai kada atsitinka ir taip, kad tie svečiai ima ir pasilieka. Taip atsitiko ir profesionaliam cirko artistui Anatolijui Nikolajevui, kuris mūsų krašte surado savo meilę ir namus.

 

A. Nikolajevas pirmą kartą į mūsų kraštą su cirko pasirodymu atvyko 2016 m. Iš pirmo žvilgsnio Lietuva jam daug nesiskyrė nuo gimtosios šalies, nes ir aplinka panaši – tie patys medžiai, tie patys keturi metų laikai – tik gimtajame krašte šiek tiek šilčiau. Be to, Lietuva, kaip ir Moldova, kažkada buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, todėl ir kultūrinių skirtumų jis tarp abiejų šalių daug nematė. Greičiausiai tai ir nerūpėjo. Jaunas vyras mūsų krašte įsimylėjo, vedė, o šiuo metu ant rankų sūpuoja ir sūnų.

Profesionalus cirko artistas neslėpė, kad Šakiuose pasiliko dėl savo mylimos žmonos Eglės, nes ji čia turi darbą, o jo gimtinėje įsidarbinti būtų kur kas sunkiau. Be to, jis mūsų krašte turi galimybę ir toliau užsiimti savo mėgstama veikla – dirba treneriu Šakių cirko mokykloje. Praėjusią vasarą A. Nikolajevas pabaigė mokslus Moldovos sporto universitete ir tapo kvalifikuotu fitneso ir akrobatikos pedagogu. Tai reta profesija, kokių labai trūksta Lietuvoje. Tiksliau, beveik neįmanoma rasti. Aišku, turėdamas tokią specialybę, jis galėtų susirasti geriau apmokamą darbą bet kurioje kitoje šalyje, tačiau, kaip pats sako, kol kas čia jį laiko šeima, o kaip bus toliau, ateitis parodys.

Tiesa, mokant vaikus akrobatikos, jam tenka susidurti su nemažais iššūkiais, reikia gerai išmanyti ir vaikų psichologiją.

„Kad ir paprastas kūlverstukas atgal. Penkis kartus parodai, o vaikas žiūri į akis ir sako: „Taip, taip, taip“, bet nedaro, nes nemoka. Mokykloje neišmokė. Tenka ilgai treniruotis, kol pavyksta“, – pasakojo Anatolijus, prisimindamas savo kelią sporte – gimnastikoje ir akrobatikoje, kaip pavyzdį pateikdamas cirko numerius ant arklių, nuo kurių galima nukristi ir susižeisti.

Akrobatika būtent ir moko, ką daryti, kaip laikytis, kad krisdamas ko nors nesusilaužytum. Tad kaip taisyklingai treniruotis, kad nebūtų traumų, šiandien jis moko ir vaikus.

„Manęs klausia, kam reikalingas cirkas? Dėl bendros kūno treniruotės. Kad vaikas išmoktų laikyti tiesią nugarą, daryti špagatą ir salto, tempimo pratimus. Kai sūnus paūgės, aš iš karto jį atvesiu į cirką“, – atviravo A. Nikolajevas, apgailestaudamas, kad Lietuvoje yra akrobatika ir gimnastika, tačiau nėra mokyklų.

Cirke Aleksejus dirbo 14 metų, iki 2017-ųjų. Šį laikotarpį jis prisimena, kaip gyvenimą be namų, darbą non stop, be išeiginių, vis kitoje pasaulio šalyje.

„Iš vienos pusės artisto gyvenimas yra sunkus, iš kitos – labai įdomus, neįpareigojantis. Ne visi taip gali gyventi“, – atviravo profesionalus cirko akrobatas, prisipažindamas, kad gyvenimas vienoje vietoje po tiek metų gastrolių iš pradžių jam buvo ne ką mažesnis išbandymas.

Anatolijus pasakojo, kad kiekvieną vakarą sugrįžti į namus ir kiekvieną rytą išvykti į darbą reikėjo priprasti, kaip ir prie lietuviško maisto, kuris Lietuvoje šiek tiek kitoks nei gimtinėje. Jis prisipažino, kad cepelinus valgo tik su varškės įdaru, skanus ir kugelis, o tradicinių šaltibarščių nepamėgo vien dėl to, kad gastrolių metu kažkurioje šalyje suvalgė nešviežių ir labai sirgo, todėl dabar koją kiša blogi prisiminimai. Akrobato teigimu, šiaip jis nėra maistui išrankus, valgo viską, o namuose kartais ir pats palepina žmoną, pagamindamas jai tradicinių moldaviškų valgių.

Pasak jo, viską gyvenime reikia išmėginti, netgi tas profesijas, kurių nebuvo tavo svajonėse. A. Nikolajevas atviravo, kad niekada negalvojo, kad kada nors mokys vaikus akrobatikos, o pasirodo, kad gali. Šiandien žinomas artistas save išbando ir dar kitame amplua – vaidina muzikiniuose spektakliuose. Prieš didžiąsias metų šventes jis atliko princo vaidmenį Šakių kultūros centro spektaklyje „Miegančioji gražuolė“, kuriame susipynė šokis, teatras ir cirko elementai. Kadangi su pagrindine heroje Agne Palubinskaite jie jau buvo paruošę akrobatinį numerį, buvo proga jį parodyti visuomenei, nes jauniems atlikėjams, pasak jo, labai naudinga kuo dažniau pasirodyti viešumoje, kad galėtų nugalėti scenos baimę. O praėjusį ketvirtadienį Anatolijus su kitais cirko artistais debiutavo Kauno valstybinio muzikinio teatro vaidinime „Karmen“. Tad gyvenimas nestovi vietoje ir siūlo vis naujų patirčių.