Gegužės 16 d., po ilgo karantino, Zanavykų muziejus vėl pakvietė gyvai pasižvalgyti po muziejaus erdves. Šį kartą sienas papuošė kraštietės tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės tapybos darbai. Autorė kviečia žiūrovus naujai permąstyti nusistovėjusią pasaulio sampratą.

Praėjusio šeštadienio popietę šiuolaikinio meno išsiilgę lankytojai Zanavykų muziejuje apžiūrinėjo A. L. Kaunaitės tapybos darbus. Ją atlydėjęs jos tėtis Vytautas Kaunas atviravo – jis manė, kad Adelė bus veterinarė... Po parodą vaikščiojantis skulptorius, kaunietis Sigitas Straigis tvirtino, kad nesigaili, jog iš Kauno atvyko į Adelės parodą, sako – yra į ką pažiūrėti.

„Nesitiki, kad moteris taip gali tapyti, čia labiau vyriška tapyba. Nematęs žmogaus, nepatikėtum, kad čia gali būti mergaitės darbas, už ką aš ją labai ir sveikinu“, – kalbėjo parodos svečias.

Tapytojos Adelės bičiulė Irena Mikuličiūtė-Mika priminė, kad A. L. Kaunaitė yra plenero „Red and green“, vykstančio Zyplių dvare, dalyvė, sako, kad jos ir tėvo Vytauto dalyvavimas – organizatoriams didelė garbė.

„Kaip tavo charakteris, temperamentas, taip ir gamta šiandien tave sveikina – šitoks vėjas, toks ūžesys, toks, kaip tu – uraganas“, – pastebėjo viešnia.

Adelės paroda ir tuo, kad jauna menininkė sugrįžta į gimtąjį kraštą ir netradicinėje muziejinėje aplinkoje surengia savo darbų pristatymus, pasidžiaugė ir muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.

„Linkiu Adelei kūrybinės ugnies, impulso, drąsaus požiūrio į gyvenimą“, – kalbėjo muziejaus direktorė.


Tapytojos darbuose – dažnas žmogaus santykio su gamta motyvas. D. Pavalkio nuotr.

Tuo metu parodos autorė Adelė sukasi kaip ta audra tarp parodos lankytojų: su visais atvykusiais sveikinasi, dėkoja, kad atvyko, su nuostaba akyse iš kaimynų Donato ir Antano paima rožių žiedus, nes nesitikėjo, kad ateis ją pasveikinti, džiaugiasi pamačiusi Lukšių seniūną, tautodailininką Vidą Cikaną, kuris taip pat pasidžiaugė, kad miestelio, Zanavykų muziejaus erdvės pritraukia vis daugiau meno.

„Tikriausiai, Adele, tave pavasaris pažadino kurti... Nors tapytoja Mika kalbėjo, kad esi pilna energijos, šėlsti tarsi audra, tai ką tik parduotuvėje būdamas išgirdau, sako – Adelė tokia švelni, gera mergaitė. Visaip tave žmonės mato, visaip pažįsta. Adelę pažįstu seniai, ji čia augo, vėl sugrįžo...“ – kalbėjo V. Cikana.

Paprašius parodoje eksponuojamus paveikslus apibūdinti, Adelė nedaugžodžiauja, sako, kad jie kalba patys už save. Iš tiesų, žvelgiant į darbus matyti, tarsi juose būtų užrakintos kūrėjos mintys. Beje, paroda „Meilės mašina“ pristatoma ne tik Zanavykų muziejuje, bet vėliau darbai bus eksponuojami Vilniaus „Arkos“ galerijoje. Jauna menininkė yra surengusi per 20 personalinių tapybos parodų, dalyvavusi apie 30-yje grupinių parodų bei plenerų, simpoziumų Lietuvoje ir užsienyje.

„Tai bus didžiausia mano personalinė darbų paroda Vilniuje, kuri išsidėstys per keturias sales. Šiandien aš mažai kalbu, nes noriu, kad kiekvienas lankytojas labiau įsigilintų į paveikslus, tiesiog nebijotų eiti į galerijas. Nors panašu, kad menininkas kartais (aš) labiau bijo žmonių“, – tikina Adelė ir priduria, kad darbai tapyti per pastaruosius dvejus metus.

Zanavykų muziejuje parodos koncepcija nusakoma taip: „Meilė“ – jausmas, pakylėjantis žmogų iki dieviškumo. „Mašina“ – lakoniškos, mechaniškos bejausmės būtybės simbolis. Pavadinimo paradoksalumas įprasmina žmogiškumo idėją ir viltį, kad žmonija netaps mašinomis, o meilė ir kiti jausmai išliks.

A. L. Kaunaitė pripažįsta, kuomet tapo – išties būna kaip audra, nes „reikia tiesiog šokinėti tapant dviejų metrų drobes“. Darbai atskleidžia menininkės dvasines būsenas, jausmus – drovumą apnuoginant širdį, drąsą, griaunant sienas tarp žmonių.

Parodos lankytojai galėjo stebėti ir tokiu pačiu pavadinimu sukurtą video filmą, kuriame Adelės darbai eksponuojami gamtos prieglobstyje. Jaunoji menininkė tikisi, kad jos polemiški darbai  padės parodos lankytojams atsigręžti į tikrąsias žmonijos vertybes.