Nuo penktadienio užsukantys į Plokščius pasivaikščioti prie garsiosios upės-gatvės Vaiguvos netikėtai galės nusikelti į tarpukario laikinosios sostinės valdininkų gyvenimą – čia lauko galerijoje vėl eksponuojama paroda „Iš Laikinosios sostinės valdininko gyvenimo“, skirta laikinosios sostinės šimtmečiui pažymėti.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Parodų ir leidybos grupės vadovė Rimantė Tamoliūnienė jau antrus metus iš eilės į savo mamos gimtuosius namus Plokščiuose leisti vasarų Vaiguvos pakrantėje grįžta ne tuščiomis rankomis. Pernai R. Tamoliūnienės iniciatyva jaukioje medžių paunksmėje įsikūrusioje lauko galerijoje buvo eksponuojami jos vyro, garsaus menininko Vytauto Tamoliūno darbai, o šįmet bibliotekininkė atvežė parodą apie tarpukario Kauno valdininką Balį Balandą, per kurio gyvenimo prizmę norima parodyti, kaip gyveno tuo metu žmonės laikinojoje sostinėje. Parodą Kauno apskrities viešoji biblioteka buvo pasirengusi laikinosios sotinės šimtmečio minėjimui.

„B. Balanda nieko bendro neturi su Plokščiais – kilęs nuo Biržų, eilinis žmogus. Bet Kaunas tada buvo visos Lietuvos sostinė, juolab kad glaudūs ryšiai tarp Plokščių ir Kauno buvo visada – klestėjo laivyba, kada iš Kauno į Jurbarką kursavo garlaivis, o Plokščiai nebuvo nuošalyje, nes ir čia sustodavo garlaivis“, – parodą pristato R. Tamoliūnienė.

Anot R. Tamoliūnienės, iš tiesų apie B. Balandą bibliotekoje yra sukaupta daug archyvinės medžiagos, o pamačius tiek daug medžiagos jai taip ir kirbėjo mintis pasirinkti vieną žmogų, per kurio gyvenimą būtų galima atspindėti visą tuometinės visuomenės pulsą, gyvenimą. Grafinės novelės stiliumi, kada yra pirmu asmeniu papasakoti svarbiausi gyvenimo įvykiai, papildomi B. Balandos autentiškais dokumentais, nuotraukomis, laiškais, įvairiais pažymėjimais, kvietimais, bilietais ir kitomis išsaugotomis archyvinėmis smulkmenomis, padeda gerai įsivaizduoti to laikmečio asmens ir visuomenės gyvenimo detales.

Iš tiesų iš devynių stendų sudarytoje ekspozicijoje  taip sudėlioti skirtingi B. Balandos gyvenimo epizodai, kad vienur galima pamatyti, koks jo gyvenimas buvo studentaujant, kaip B. Balanda tapo valstybės tarnautoju ir dirbo Žemės banke. Parodos pristatyme R. Tamoliūnienė nuoširdžiai pasakojo apie tai, kokia buvo to biržiškio šeima – pasirodo, kad B. Balanda nebuvo eilinis pilietis tuometinėje visuomenėje, nes buvo vedęs garsaus Lietuvos kariuomenės generolo Povilo Plechavičiaus seserį Prancišką. R. Tamoliūnienė papasakojo lankytojams ir apie santuokinį B. Balandos gyvenimą tarpukario Lietuvoje. Su Pranciška B. Balanda susilaukė trijų sūnų, kuriuos pavadino Lietuvos kunigaikščių vardais, o ekspozicijoje galima išvysti ir jų nuotraukas, ir kitas asmeninio gyvenimo detales. Deja, kaip ir visa istorija, taip ir šios šeimos gyvenimas yra paženklintas Antrojo pasaulinio karo grimasomis – 1944 m. P. ir B. Balandų šeima pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje mirė jauniausias sūnus, o su dviem sūnumis vėliau šeima apsistojo Amerikoje. Tačiau R. Tamoliūnienei pavyko netikėtai surasti ir susipažinti su B. Balandos giminaičiais, kilusiais nuo Biržų, bei sūnaus Mindaugo penkiais vaikais, „sūnumis kaip ąžuolais“, kurie užaugo Amerikoje. Bibliotekininkė apgailestauja, kad nė vienam nei Plechavičių, nei Balandų šeimos vaikui neteko gyventi Lietuvoje ir įleisti čia šaknų bei būti būtšakniu (žmogumi, kuris nuo gimimo gyvena savo gimtinėje – red. past.) ir saugoti savo tautos dvasią.

Užsimezgęs gražus bendradarbiavimas tarp Kauno apskrities viešosios bibliotekos menotyrininkės R. Tamoliūnienės ir Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekos bei Plokščių seniūnijos, tikėtina, duos dar gražesnių rezultatų ateityje, nes bibliotekininkė ir mokytoja Rasita Gokdere ir seniūnė Laimutė Miliūnienė pažadėjo susirinkusiems, kad jau kitais metais tikrai čia, lauko galerijoje, jie išvys parodą apie Plokščius, nes tokią buvo žadėta surengti jau šiais metais, bet, anot seniūnės, koją pakišo karantinas. Paroda apie B. Balandos gyvenimą Vaiguvos pakrantėje ir medžių paunksmėje bus eksponuojama iki rugpjūčio 10 d., o vėliau iškeliaus į kurią nors kitą Lietuvos vietovę. Per parodos atidarymą žmonės ne tik smalsiai apžiūrinėjo ekspoziciją, pasidžiaugė R. Tamoliūnienės draugija, bet buvo pavaišinti ir R. Gokdere pagamintu oranžu (taip vietiniai vadina uogienę iš apelsinų – red. past.) – tokiu, koks buvo verdamas tarpukariu.