Šiandien lankausi gražiausiu ir įspūdingiausiu Lietuvos dvaru pripažintame Baisogalos dvare. Greitai savo galvoje perverčiu senų fotografijų albumą. Tuojau pat palyginu buvusio Jurbarko dvaro architektūrą su išlikusia Baisogalos rūmų architektūra. Kokia ji panaši! Ir vieni, ir kiti dvarai seniausiais laikais buvo karališkieji, ir vieną, ir kitą puošė rotondros kupolai, abu turėjo rusiškos architektūros elementų...

Žavingosios Kiršino upės dešniajame krante stovintis Baisogalos miestelis pirmą kartą paminėtas 1539 m. LDK karaliaus Žygimanto Senojo rašte. Karalius tuomet paskelbė šiose apylinkėse steigsiantis parapiją, tais metais buvo pastatyta bažnyčia...

Ilgą laiką Baisogala priklausiusi Veliuonos karališkųjų turtų kombinatui. 1554 m. LDK karaliaus Žygimanto Augusto paliepimu išeliminuota iš kombinato ir perduota valdyti didikui Hansui Skopui. Naujasis šeimininkas, o vėliau jo sūnus Zibultas, ilgai bylinėjosi su bažnyčia dėl žemės ir kitos nuosavybės. Po jų mirties dvaras atiteko taikesniam Petrui Korsakui.

XVII a. Baisogala LDK kanclerio M. Radvilos valda, vėliau atitekusi bajorams – Steponui Koseckiui, Andriui ir Teresei Poniatovskiams, Petrui Zarankai, Eustachijui ir Antanui Chropovieckiams.

Komarai padovanojo Baisogalai puikų dvarą, kai 1830 m. jį nupirko buvęs Napoleono armijos pulkininkas Juozapas Komaras. Taip šiame miestelyje prasidėjo netrumpa Komarų dinastijos epocha...

Juozapas Komaras gyveno Raguvėlės dvare, todėl Baisogaloje pasirodydavo tik retkarčiais. Nuo 1846 m. rūmuose apsigyveno jo sūnus Vladislovas. Dvarininkas buvo pavyzdingas ūkininkas, valdęs tūkstančius hektarų žemės. Šiam ponui vien Baisogalos parapijoje priklausė 9 dvarai, o visoje Lietuvos-Lenkijos karalystėje – apie 40.

Po Vladislovo mirties turtus ir dvaro rūmus paveldėjo sūnus, taip pat Vladislovas. 1940 m. vasarą sovietų suimtas Vladas Komaras buvo kalintas ir mirė 1941 m. Karlage, Karagandos srityje.

Jau tarpukariu norėta dvarą išparceliuoti. Tačiau sumaniam dvarininkui pavyko susitarti su Vyriausybe, pažadėjus auginti bulves ir iš jų varyti spiritą valstybės monopoliui. 1940m., areštavus Vladą Komarą, dvaras nacionalizuotas. Buvusio savininko žmona ir dukros spėjo pasitraukti į Lenkiją.

Vokiečių okupacijos metais dvarą valdė vokišku akcentu kalbėjęs Lietuvos vokietis. Ir kuo tik nebuvo karališki rūmai – karo ligonine, tarybiniu ūkiu, mokykla, Lietuvos gyvulininkystės institutu...

Baisogalos dvaro ansamblis formavosi trimis etapais, mūsų dienų sulaukęs statytas XVIII a. viduryje – XX a. pradžioje dvarininkų Komarų.

Dabar išlikę 19 dvaro sodybą puošiančių bei formuojančių pastatų. Mane labiausiai sužavėjo centriniai dvaro rūmai, žirgynas, ratinė, šulinys, virtuvė, malūnas bei parkas – vienas gražiausių Lietuvoje. Centrinių rūmų pagrindinį akcentą – rusiškojo ampyro bruožų rotondros kupolą iki Pirmojo pasaulinio karo puošė Mikelandželo skulptūros kopija, deja, per karą sunaikinta. Vertingiausia išlikusi rūmų dalis – dekoratyvinė medžio drožyba: nuostabiais raštais puošti kambarių parketai, gėlėmis drožinėti puošnūs laiptai ir arka, antrojo aukšto sienų ąžuoliniai paneliai. Išliko daug koklinių krosnių, marmuro palangių, freskų, gipsatūrų. Visas kilnojamas turtas neišliko, 1915 m. jis išgabentas į Smolenską...

2008–2009 m. dvaro sodybos rūmai restauruoti, suremontuoti ir kiti statiniai. Miestelyje juokingu ir gąsdinančiu pavadinimu, atlaikęs karus bei kitokias grėsmes, vis dar stovi gražiausiu tituluotas Baisogalos dvaras. Dabar jis traukia turistus, dvarų mylėtojus. Kas galėjo baisiausio nutikti – liko praeityje...

Jolanta Garkauskaitė