Praėjusį penktadienį Šakių kultūros centre vyko 50-oji Kalbos diena, vainikavusi Lietuvių kalbos dienų sostinės renginius. Nusilenkta ne tik gimtajai kalbai, bet padėkota ją puoselėjusiems ir puoselėjantiems žmonėms. Į kalbą pažvelgta ir kalbėta jaunimo akimis ir lūpomis. Atiduoda duoklė rajono literatams. Linkėta surengti ir 100-ąją Kalbos dieną.

„Didysis kalbos tėvas Jonas Jablonskis, remdamasis šnekamąja kalba bei tautosaka ir geriausių meninio žodžio kūrėjų raštais, bendrinės lietuvių kalbos atkakliai mokė visą mūsų visuomenę, o ypač mokytojus, rašytojus ir žurnalistus. Sveikinu visus, susirinkusius bendrinės kalbos lopšio krašte minėti 50-ąją Kalbos dieną“, – į Šakių kultūros centro holą susirinkusius kalbos mylėtojus bei jos puoselėtojus kreipėsi renginio vedėjas aktorius Gintaras Mikalauskas bei pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir išklausyti Ukrainos himno įrašą.

Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė pasidžiaugė, kad bibliotekai teko ne tik garbė, bet ir atsakomybė nešti Lietuvių kalbos dienų sostinės vėliavą. D. Pavalkio nuotr.

Pusės amžiaus Kalbos dienų istorijoje įrašyti vardai tų, kurie savo kasdieniu darbu lenkėsi ir lenkiasi kalbai. Didžiojo kalbos tėvo pėdomis prasmingai keliauja kraštiečiai – prof. dr. Giedrė Čepaitienė,  doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Vilija Sakalauskienė, dr. Arvydas Vidžiūnas, dr. Jonas Jurevičius, prof. Arimantas Dumčius, doc. dr. Genovaitė Raguotienė, doc. dr. Aldonas Pupkis, Kęstutis Vaičiūnas, Augenija Julė Kasparevičienė, Antanas Andrijonas, Irena Plaušinaitytė, Rimutė Grušienė, Gražina Kazarian, Onutė Jasinskienė ir kiti.

Susirinkusius į 50-ąją Kalbos dieną sveikinusi Lietuvių kalbos draugijos narė, Kalbos dienų organizatorė A. J. Kasparevičienė pasidžiaugė visais Kalbos dienų bendražygiais sakydama, jog kalba yra mūsų tautos tapatybė ir be kalbos mes esame niekas.

Viena iš Kalbos dienų organizatorių Augenija Julė Kasparevičienė pasidžiaugė visais bendražygiais sakydama, jog kalba yra mūsų tapatybės dalis ir kad ši prasminga šventė turi tęstis. D. Pavalkio nuotr.

„Kalbos dienų 50-metis buvo ilgas, buvo visoks, perėjo įvairias fazes. Susirinkdavom birželį prieš Antanines ir keliaudavom iš seniūnijos į seniūniją, lankydavome kapus, atsimindavome to krašto žymius kultūros mokslo žmones, kalbėdavomės kokia nors tema. Šiandien kitokia renginio forma, bet taip pat labai graži. Kviesčiau galbūt ieškoti naujesnių šventės formų, bet Kalbos dienos turėtų tęstis, išlikti. Manau, mes, zanavykai, esame labiau nei kitos etninės vietovės įsipareigoję savo šnektai ir gimtajai kalbai todėl, kad mes esame Jablonskio žemės vaikai ir turime tą jausti. Ir keliaukime toliau savo gimtosios kalbos, šnektos puoselėjimo keliu“, – kalbėjo A. J. Kasparevičienė.

„Ar žinojote, kad 1992 m. UNESCO lietuvių kalbą išrinko pačia gražiausia kalba pasaulyje?“ – pasidžiaugė G. Mikalauskas, Kalbos dienos renginiui persikėlus į kultūros centro salę, kviesdamas sveikinimo žodžiui Seimo narę Irena Haase, rajono merą Edgarą Pilypaitį, kuris paminėjo, kad dar prieš renginį buvo nusilenkta prie kapo ir vienam iš Kalbos dienų pradininkų – mokytojui Jonui Augustaičiui.

Kalbėjęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis svarstė, kad turime įdomią, turiningą, net sudėtingą lietuvių kalbos istoriją. Jo žodžiais, lietuvių kalba pirmą kartą suskambėjo, ko gero, karaliaus Mindaugo tėvo lūpose, lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta prieš 100 metų, prieš 122-ejus Jonas Jablonskis parašė gramatiką, kuri davė pradžią bendrinei kalbai.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvių kalbos dienų sostinė tapo Šakiai. Kalba yra tarsi mūsų gyvenimo mikroskopas. Kalbos pagalba mes susitinkame, susitariame, susipykstame, susitaikome, pasisveikiname, atsisveikiname, padėkojame. Būname meilūs, grubūs, dalykiški, dvasingi. Todėl mums labai svarbu savo kalba, nes kita kalba visų jausmų ir meilės neišreikšime, – kalbėjo A. Antanaitis dėkodamas Šakių viešajai bibliotekai, kuri ėmėsi nešti Lietuvių kalbos dienos sostinės vėliavą. – Šiandien šita vėliava lyg ir turėtų būti nuleista, bet aš įpareigoju jos nenuleisti iki galo metų, būti tais vėliavnešiais ir prireikus atstovauti kalbai.“

Taip jau sutapo, kad šia jubiliejine, Kalbos dienos švente baigėsi Šakių viešosios bibliotekos vykdytas projektas „Šakiai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2022“. Į sceną užlipusi bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė pasidžiaugė, kad bibliotekai teko ne tik garbė, bet ir atsakomybė organizuoti šią šventę. Anot direktorės, nuo vasario 21 d. vyko daug ir nuotolinių, ir kontaktinių veiklų – viktorinos, edukacijos, akcijos, susitikimai.

K. Lebedžinskienė pristatė tris didžiausias projektines veiklas. Pirmoji iš jų – kūrybinis konkursas „Raidė“, jo metu net 92 rajono moksleiviai įvairiomis technikomis (daugiausiai piešė) kūrė lietuviškos abėcėlės raides. Tad renginio metu prizines vietas užėmę mokiniai ir juos ruošę mokytojai buvo apdovanoti prizais bei laureatų diplomais. Taip pat biblioteka pakvietė rašyti sieloraštį „Kiekvienas turim savo „Katekizmą“, skirtą pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ 475-mečiui ir Pranciškaus Skorinos metams, į šį kvietimą atsiliepė 13 kūrėjų. Buvo išskirtos ir apdovanotos trys dalyvės – griškabūdietės Jolanta Laurinaitienė ir Vilija Ližaitienė bei naumiestietė Marytė Rastupkevičiūtė. Dar vienas prasmingas bibliotekos darbuotojų darbas – išleistas informacinis, kraštotyrinis leidinys „Literatūrinis Šakių kraštas“, kuriame paminėta apie 700 asmenybių.

„Viliamės, kad šis leidinys padės reprezentuoti kraštą, pakylėti kūrėjus, krašto istorijos puoselėtojus ir suteikti galimybes skaitytojams įvertinti kultūros, istorijos įvykius ir garsinti Šakių vardą“, – kalbėjo direktorė.

Jubiliejinės Kalbos dienos šventėje buvo perskaityti ir reikšmingi pranešimai. Rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė R. Grušienė apžvelgė Kalbos ir literatūros dienas, vykusias mūsų krašte nuo 1973 iki 2021 metų.

„Šiandien kalbos šventė rajone surengta jau 50-ąjį kartą. Ir tikrai atrodo, ką naujo vis dar galima surasti Šakių krašte, kad jau pagerbti, apšnekėti visi šviesuoliai, poetai, rašytojai, vertėjai, kalbininkai, knygnešiai. Tad drąsiai galima teigti, kad gimtosios lietuvių kalbos dienų puoselėjimo tradicijos bendrinės kalbos tėvo J. Jablonskio gimtajame krašte turi gilias tradicijas“, – kalbėjo R. Grušienė (pranešimas publikuotas gegužės 27 d. „Draugo“ laikraštyje).


Griškabūdžio gimnazijos moksleivė Beatričė Budreckaitė atliko tyrimą ir aiškinosi, kokius svetimžodžius vartoja vyresnių klasių moksleiviai. Anot pranešėjos, dauguma mokinių supranta, kad pernelyg dažnas svetimžodžių vartojimas daro neigiamą įtaką lietuvių kalbai. D. Pavalkio nuotr.

Dėmesio sulaukė ir Griškabūdžio gimnazijos moksleivės, Jaunųjų filologų konkurso laureatės Beatričės Budreckaitės pranešimas apie tai, kokius kitų kalbų žodžius mokiniai vartoja neformalioje kalboje.

„Džiaugiuosi galėdama pasidalinti savo tyrimo medžiaga ir šiek tiek nuraminti manančius, kad jaunimas nebegerbia savo gimtosios kalbos ir vien tik anglų kalbą laiko prestižine. Iš mano pranešimo suprasit, kad taip tikrai nėra“, – kalbėjo B. Budreckaitė.

Pasak jos, iš tyrimo, kuriame dalyvavo 146 vyresnių klasių moksleiviai, paaiškėjo, kad jaunimo kalboje dominuoja anglų kalbos žodžiai, iš visų pavartotų kitų kalbų žodžių ir frazių daugiau negu pusė šių atvejų yra programėlių ir žaidimų pavadinimai. Išanalizavus apklausos duomenis paaiškėjo, kad tiek anglų, tiek rusų kalbos žodžius į savo kalbą dažniausiai įterpia 15–16 metų vaikinai. Pagrindinis motyvas vartoti svetimžodžius yra geresnis emocijų perteikimas, lietuviško atitikmens neradimas. Pasak B. Budreckaitės, džiugu, kad dauguma mokinių supranta, kad pernelyg dažnas svetimžodžių vartojimas daro įtaką lietuvių kalbai.

50-osios Kalbos dienos šventėje lietuviški ir tarmiški žodžiai sklido iš „Varpo“ mokyklos aštuntokų bei folkloro ansamblio „Užnovietis“ dalyvių lūpų. O muzikos kūrinius dovanojo pianistė Vaida Maulevičė bei dainininkė Milda Baronaitė-Gudeikienė.