Istoriją geriausiai suprantame ją patirdami, o ne skaitydami enciklopedijoje, todėl, kai pravėrus kultūros paveldo objekto duris pasitinka kerintis virtualus pasaulis, supranti, kad muziejus seniai išaugo senuosius savo drabužius. Ketvirtadienį Zanavykų muziejaus kolektyvas iškilmingai ir prasmingai minėjo dvejus metus trukusio projekto pabaigtuves. Oficialų Amatininkų namo atidarymą įprasmino tarptautinė konferencija „Susitikime kelio vidury“ – gilios pranešėjų įžvalgos, begalė padėkų, nuoširdi draugystė ir bendras kaimyniškas noras tęsti pradėtus darbus.

Kad diena Zanavykų muziejaus kiemelyje buvo neeilinė, galėjai suprasti jau iš tolo: užvedančios Vilkaviškio pučiamųjų orkestro melodijos, šokėjos, pasipuošusios damos ir ponai, aukšto rango kviestiniai svečiai, jaukūs seniai nesimačiusiųjų pašnekesiai prie kavos belaukiant konferencijos ir nekantrumas, kuo nustebins Amatininkų namo vidus, nors jau ir pastato išorė byloja, kad kruopštaus darbo įdėta daug. Bendras, dvejus metus trukęs Zanavykų muziejaus ir Budry savivaldybės projektas „Kultūros ir amatų keliu – Šakiai–Budry“ sėkmingai pasibaigė. Muziejus, panaudojęs savąją projekto lėšų dalį (378 226,89 Eur), pabaigė renovuoti ir įrengti Amatininkų namą, o partneriai Budry miestelyje atnaujino malūną, kurio atidarymas jau įvyko rugpjūčio pradžioje. Kadangi tiesioginiai žmonių santykiai, sako muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, yra vienas veiksmingiausių bei greičiausių būdų pakeisti žmonių mentalitetą ir paskatinti domėjimąsi turizmu, šalys kaimynės bendro projekto „Kultūros ir amatų keliu – Šakiai–Budry“ veiklas sudėliojo atsižvelgdamos į tai, kas jungia abi šalis – kultūros paveldas ir amatai, kurie giliai įsišakniję abiejose šalyse. Projekto esmė – kultūrinio ir gamtos paveldo turizmo skatinimas abipus sienos, užmezgant bendradarbiavimą tarp Zanavykų muziejaus ir Budry savivaldybės.

Tie pora pastarųjų projekto metų praskriejo turiningai, nuolat keičiantis patirtimi, organizuojant dviračių žygius, svečiuojantis vieni kitų renginiuose, paraleliai, žinoma, darbuojantis prie kultūros paveldo objektų visiško atnaujinimo. Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis ketvirtadienio renginio metu, sveikindamasis su gausiu būriu kviestinių svečių, pasidžiaugė, kad mūsų savivaldybė apskrityje yra viena iš dosniausių, atriekiančių lėšų atgimstantiems kultūros paveldo objektams, o muziejaus direktorė R. Vasaitienė tik pasikartojo, jog be darnios projektui suburtos komandos, vargu ar būtų proga susirinkti į sėkmingas pabaigtuves. Kadangi renginio programa buvo sudėliota visai dienai, po trumpų pasisveikinimų Amatininkų namo prieigose iškilmingai buvo perkirpta atidarymo juostelė ir svečiai pažiro po pastato pirmojo aukšto menes. Neįmanoma atsispirti nepasimatavus virtualios realybės akinių, nepasmalsavus po virtuvę, kurioje tikrai dažnai pakvips tikra namine duona, ar nepabandžius groti virtualiomis kanklėmis. Stebuklai? Gal šiek tiek… Bet labai patrauklūs XXIa. žmogui, kuriam dar gali kartais atrodyti, jog muziejai vien tik dūlančios senienos, kur rankomis liesti nieko negalima. Laiko ištyrinėti visą naują ir modernų Amatininkų namo asortimentą, deja, pritrūko, nes vedė smalsumas, kokiomis įžvalgomis pasidalins tarptautinės konferencijos „Susitikime kelio vidury“ pranešėjai. Pranešimai, žinoma, skambėjo dviem kalbomis, kad baigiamojoje diskusijoje kiekvienas galėtų pasidalinti mintimis apie tai, kas išties labai svarbu – kaip išsaugoti projekto vertę ateityje? Kiekvienas pranešėjas po dalelę tarsi mozaiką sudėliojo bendrą vaizdą – nuo to, kaip, kada ir kodėl vyksta tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, iki konkrečių mūsų rajono kultūros paveldo objektų būklės apžvalgos, skiriamo finansavimo ir ateities planų. Projekto partneriai iš Budry savivaldybės dalinosi sava patirtimi atnaujinant kultūros paveldo objektus, papasakojo istorinio malūno atnaujinimo aspektus, bendro projekto įspūdžius.

Patarlės patarlėmis, bet kur du stoja, ten darbai vyksta sparčiau, kūrybingiau ir su viltimi tęstis. Besibaigiant oficialiai renginio daliai buvo pasirašytas susitarimas, kuris bus savotiška veiklų ir bendradarbiavimo koordinavimo visam poprojektinės veiklos penkerių metų laikotarpiui garantija. Tokia ir yra bendradarbiavimo esmė: rezultatas turi generuoti kitas veiklas, idėjas ir darbus, kurti sinergiją tarp objektų ir jų valdytojų, nešti naudą visuomenei.

Apie tai, kiek kartų tą dieną nuskambėjo padėkos žodžiai vieni kitiems, kiek kartų buvo apsikabinta ir keistasi atminimo dovanėlėmis, turbūt net neverta rašyti, nes tai, kas sugula skaičiais ir faktais į projekto dokumentus ir ataskaitas, yra viena, o užsimezgęs šiltas tarpusavio ryšys ir draugystė – jau visai kas kita. Tai toks labai teigiamas šalutinis tokių projektų poveikis.

Pasibaigus ilgai, karštai ir turiningai dienai, žinoma, laukė poniškos vaišės, kur ilgi ar apskriti restorano stalai dūzgė nuo pokalbių, įspūdžių, o kas ten žino – gal jau ir nuo ateities planų. O besikeičiant metų laikams, beprasidedant mokslo metams, nėra geresnės progos išmaniai, moderniai ir užtat labai įsimenančiai patirti istoriją, amatus, edukacijas naujajame Amatininkų name bei įvertinti galutinį projekto rezultatą. Juk kiekvienas lankytojas irgi yra projekto vertintojas ir labai reikšmingas ekspertas.

Lina Morkūnienė