Pirmadienį pilnutėlėje Šakių kultūros centro salėje rajono gyventojai susitiko su žinoma teatro ir kino aktore, dainininke Larisa Kalpokaite. Šį susitikimą dovanojo Elektronikos platintojų asociacija, nuo 2015-ųjų organizuojanti konkursą „Atsakingas skaitytojas“, kuriame Šakių viešoji biblioteka pirmą vietą laimi jau aštuntą kartą.
Konkursas Lietuvos bibliotekoms jau yra tapęs tradicija ir padeda pasiekti geresnių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo rodiklių. Galime pasidžiaugti, kad Šakių viešoji biblioteka ketverius metus iš eilės yra šio konkurso lyderė (red. past. per metus vyksta du konkurso etapai), per tą laikotarpį surinkusi daugiau nei 97 tūkst. kg elektroninių atliekų. Ir pernai jos pasiektas rezultatas pranoko visus lūkesčius. Aštuntą kartą iš eilės Šakių viešoji biblioteka tapo projekto „Atsakingas skaitytojas“ nugalėtoja, pristačiusi beveik pusę (19 tūkst. 799 kg) visoje šalyje surinktų (42 tūkst. 224 kg) elektroninių atliekų.
Šakių bibliotekoje projektą kuruojanti Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėja Genė Dičpinigaitienė tvirtino, kad bibliotekininkes ir skaitytojus ypač motyvuoja anksčiau pelnyti prizai – keletą metų iš eilės lentynas papildančios skaitytojų pamėgtos knygos, už smulkiosios elektronikos bei baterijų atliekas gautas papildomas prizas – kavos aparatas ir susitikimai su žinomais šalies kūrėjais – puikiais aktoriais ir rašytojais Juozu Gaižausku, Nijole Narmontaite bei išdykusios mergaitės Kakės Makės istorijų kūrėja Lina Žutaute.
Šiemet už didžiausią surinktų smulkiosios elektronikos atliekų kiekį Šakių viešoji biblioteka ir rajono skaitytojai gavo dar vieną prizą – gerą valandą sentimentalių dainų ir svajingos muzikos – tai padovanojo dainuojanti aktorė L. Kalpokaitė bei jai akomponavęs pianistas Daumantas Slipkus.
Aktorė, neabejinga ekologijos, klimato kaitos ir atsakingo vartojimo problemoms, patikino, kad Šakiuose lankosi ne pirmą kartą, nes prisiminė kultūros centro salę, o ypač kabančias plokštes. Fantastiškai romansus atliekanti viešnia teigė, kad dėl tam tikrų aplinkybių jų jau nebeatlieka.
„Nors romansus labai myliu ir labai jų ilgiuosi. Romansai niekuo nekalti. Tačiau gerbdama save, gerbdama klausytojus, juos atidėjau kuriam laikui ir tikiuosi, kada nors prie jų sugrįšiu“, – atviravo L. Kalpokaitė.
Šakiečių teismui ji pateikė dvi ukrainiečių dainas ir išskirtinai lietuvišką repertuarą, palietusį kiekvieno klausytojo širdį – jau vien ko vertos Vytauto Kernagio legendinės dainos „Purpurinis vakaras“ ir „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
Viešėdama mūsų krašte, L. Kalpokaitė prisiminė savo Muzikos akademijos profesorę, kalbininkę Valeriją Janiną Vaitkevičiūtę, kuri jai dėstė akcentologiją ir buvo kilusi iš Suvalkijos, nuo Vilkaviškio. Larisa norėjo, kad ši nuostabi dėstytoja ištaisytų jos „vilenską tartį“ su prailgintais balsiais ir žodynu, kuriame buvo ir fortkės, ir padvalai.
„Tai buvo puiki dėstytoja, praktiškai paaukojusi savo sveikatą lietuvių kalbos studijoms. Tais laikais, kai ji rašė savo disertaciją, nebuvo aparatūros, kad būtų galima pagal regionus, pagal tartis patikrinti balsių ilgumą. Įsivaizduokit, ji tą ilgumą matavo rentgeno pagalba, todėl praktiškai jos vienas plautis buvo miręs ir ji gyveno su vienu plaučiu“, – pasakojo žinoma aktorė, jai skyrusi nuostabią dainą „Pušų viršūnėse rudens naktis sustojo“.
„Tad kaip nerinkti elektroninių atliekų, kai tokie geri prizai!“ – džiaugėsi G. Dičpinigaitienė, dėkodama L. Kalpokaitei, kad ši „leido prisiliesti prie jos kaip dainininkės“, nes daugelis rajono gyventojų ją pažinojo daugiau kaip aktorę.