2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji, įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena, oficialiai paskelbta Knygnešio diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Be abejonės, Zanavykija – knygnešių kraštas, tad prasmingais akcentais knygnešiai prisiminti ir mūsų rajone.

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas. Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas, parašytas naudojantis lotyniška abėcėle. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje, nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje.

Nelegaliu spaudos platinimo darbu rūpinosi knygnešiai. Ypač aktyviai jie veikė pasienyje, Šakių rajone, kur buvo įsikūręs organizuotas knygnešių tinklas. Didžiausi knygnešystės centrai veikė Naumiestyje ir Sudarge, aktyviai knygnešiai dirbo ir Kiduliuose bei Slavikuose.

Dėl savo geografinės padėties Naumiestis (dabar Kudirkos Naumiestis) tapo knygnešystės centru. Miestelis buvo įsikūręs Rusijos ir Vokietijos pasienyje – netoliese, už upės, buvo Vokietijai priklausantis Širvintos miestas, iš kurio į Naumiestį plaukė nelegali lietuviška spauda. Neatsitiktinai Vincas Kudirka, nelegalaus laikraščio „Varpas“ redaktorius, pasirinko apsigyventi šiame mieste.

Tad kovo 15 d. Kudirkos Naumiestyje, kur gyveno vienas garsiausių Šakių krašto knygnešių Antanas Baltrušaitis-Antanėlis, knygnešiams atminti vyko medelių sodinimo akcija. Dešimt miesto organizacijų pasodino po miltingąjį šermukšnį. Kaip pasakojo Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovė Vida Čeplevičienė, pernai Knygnešio dienos proga buvo atidaryta lauko bibliotekėlė „Knygnešio namelis“, o šiemet kultūrinių renginių organizatorei Ingridai Jakaitienei kilo mintis knygnešių atminimą įprasminti medelių sodinimu.

„Kudirkos Naumiestis neatsiejamas nuo knygnešių, jų gilios istorijos, atsidavimo, aukos, kad lietuviškas žodis čia, šitoje pusėje Širvintos, Šešupės, gyvuotų iki šių dienų“, – sveikindamasi su akcijos dalyviais kalbėjo V. Čeplevičienė.

Šermukšnius parūpino seniūnija, miesto seniūnas Edvardas Belevičius pasidžiaugė tokia kultūrininkų iniciatyva, paminėjo, kad galbūt ateityje akcija bus tęsiama ir savo medelius galės pasodinti ir likusios seniūnijos įstaigos.

Medelius nutarta sodinti prie seniūnijos pastato esančio tako, kurį naumiestiečiai nuo šiol vadins Knygnešių taku. Akcijos dalyviai kibo į darbą, o užkalbinta mokytoja Gražina Žemaitienė, rankose laikanti molio šukes, sakė, kad surinko jas nuo iškastos žemės ir „šitą lobį parneš vyrui, lai patyrinėja“. Gražina papasakojo, kad toje vietoje, kur sodinami medeliai, buvusi ir karčema, ir Napoleono armijos štabas, ir paštas. Pašto pastatas nugriautas apie 1939 m. Pokaryje šiaurinėje aikštės pusėje iškilo dviaukštis Kudirkos Naumiesčio rajono vykdomojo komiteto pastatas, kuriame vėliau įsikūrė Žemės ūkio technikumas, po to poliklinika ir ligoninė, o dabar čia veikia Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) ir miesto seniūnija. Plotas į rytus nuo pastato liko neužstatytas, jame buvo užveistas sodas, kuris priklausė technikumui, ligoninei. Sodui sunykus, čia buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelė.

„Čia buvo mūsų sodas, labai skanūs obuoliai buvo, simboliška, kad vėl turėsime savo medį...“ – kalbėjo Kudirkos Naumiesčio PSPC gydytoja Audronė Račiūnienė.

Savo šermukšnį sodindamas Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos vadas Antanas Varankovas pažada, kad medelį pats ir laistys, kad prigytų. Vinco Kudirkos gimnazijos gimnazistų būrys bene pirmieji pasodino šermukšnį ir vienbalsiai kalbėjo, kad medžių jau ne vieną dešimtį yra Kudirkos Naumiestyje pasodinę. Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos vadas Darius Martinkevičius taip pat neslėpė, kad yra sodinęs ir ąžuolyną, bent po medį ankstesnėse darbo vietose – užkardose.

Žinoma, kaipgi be knygų! Kudirkos Naumiesčio bibliotekininkės pasirūpino, kad knygomis būtų galima pasimainyti, o muziejininkų komanda visus vaišino karšta arbata.

Sudargiečiai taip pat minėjo Knygnešio dieną prisimindami knygnešių tėvu vadintą kun. Martyną Sederevičių, aplankė jo kapą Sudargo kapinėse, bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė mokinius susipažindino su knygos rišimo būdais.

Kaip žinia, M. Sederevičius yra gimęs Plėgų kaime (Lukšių sen.), tad lukšiečiai gimtinės vietoje jau pastatė atminties ženklą, kurį pašventinti ir pristatyti visuomenei žada balandžio 11 d.

Knygnešiai prisiminti ir Slavikuose – kovo 16 d. Slavikų kapinėse buvo uždegtos atminimo ir pagarbos žvakelės devyniems šio kaimo knygnešiams, skleidusiems šviesą Slavikų krašte.