Neseniai Šakiuose pirmą kartą paminėta Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų (NVO) diena, skirta pabrėžti svarbią NVO misiją ir pagerbti žmones bei savanorius, reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Mūsų rajone, praėjusių metų duomenimis, veikia 220 nevyriausybinių organizacijų ir galime pasidžiaugti, kad jų skaičiumi esame antri apskrityje po Marijampolės.

Nuotolinį sveikinimą perdavė NVO informacijos ir paramos centras, susirinkusius sveikino renginyje lankęsis Seimo narys Giedrius Surplys, pasidžiaugęs, kad rajono savivaldybės NVO tarybos pirmininkės bei „Namai visiems“ direktorės Giedrės Šedbarienės iniciatyvos šalyje yra labai vertinamos.

Gražių žodžių nevyriausybininkams negailėjo Lietuvos Respublikos Prezidento kanclerė Agila Barzdienė, kuri jau ne pirmą kartą atvyksta į Šakius, o jos pažintis su mūsų kraštu prasidėjo būtent per nevyriausybinį sektorių – per „Namai visiems“. Savo kalboje kanclerė pabrėžė „Lietuvos galia“ iniciatyvų ir savanorystės svarbą, pasidžiaugė mūsų krašto NVO vykdomomis veiklomis, ypač žmonėmis, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie šalia esantį. 

D. Jakavičius, G. Šedbarienė, daugiau nei 30 metų NVO srityje dirbanti Kazlų Rūdos savivaldybės politikė Reda Kneizevičienė, Šakių krašto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos administravimo vadovė Laimina Auštrienė, Šakių bendruomenių centrų asociacijos atstovas Mindaugas Kantautas renginio metu buvo pakviesti į diskusiją, kurią moderavo kraštietis Tautvydas Šukys. 

Diskusijos metu kalbėta apie NVO vaidmenį ir įtaką bendruomenėms bei galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria organizacijos. Pagal 2021–2023m. nacionalinį pažangos planą iki 2030 m. ne mažiau kaip 30 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų turi būti perduota nevyriausybinėms bei bendruomeninėms organizacijoms. Kaip mūsų rajone vyksta šis procesas ir kiek tam pasiruošusios pačios NVO?  

Pasak G. Šedbarienės, socialinėje srityje paslaugų perdavimo rodiklis jau yra „pasiekęs apie 25 proc., tačiau kitose srityse jis yra nulinis arba labai mažas, tad bendras mūsų rajono savivaldybės rodiklis yra 7 proc.“ Jos manymu, vyksta užburtas ratas, kai savivaldybė nori perduoti paslaugas, tačiau nėra kam jų perimti arba yra organizacijos, kurios galėtų perimti, tačiau joms reikalinga  finansinė parama, kad galėtų sustiprėti. M. Kantauto manymu, bendruomenės mažiausiai įsitraukusios į šį procesą, todėl „tikriausiai tuos socialinės srities 25 proc. ir sumažina iki 7 proc.“, tačiau jis tikisi, kad bendruomenių dalyvavimas ateityje bus aktyvesnis. 

R. Kneizevičienė pasidalino, su kokiais sunkumais susidūrė, kai 2007 m. pirmieji Lietuvoje Kazlų Rūdos savivaldybėje Antanavo bendruomenėje pradėjo teikti paslaugą vienišiems žmonėms. Ji atviravo, kad tada jautėsi it šalia jūroje plaukiojančio didelio lainerio pasirodęs mažas laivelis.

Kalbėdamas apie vaikų dienos centrus, vicemeras nuogąstavo, ar nebus ribojama, dubliuojama jų veikla, kai rajone atsiras dvi visos dienos mokyklos, nes ir vaikų dienos centruose vaikai iki 12 metų praleidžia antrąją dienos pusę. 

Oficialiąją renginio dalį užbaigė du pranešimai. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos vaikų ir jaunimo klubo „Ledlaužis“, kuriam vadovauja chemijos mokytoja Monika Matulaitienė, atstovės Augustė Stadelninkaitė ir Emilija Vencius susirinkusiems pristatė jų gaminamus hidrolatus, papasakojo apie jų naudą, pasidalino naujausiais produktais. 

Savo vizija susirinkusius nustebino Kardokų gamtos akademija (Kazlų Rūdos sav.), kur veikia lauko darželis, priešmokyklinė grupė, vedamos pamokos  I–XII  kl. mokiniams, organizuojamos vaikų stovyklos, žygiai, edukacijos. Jos koordinatorius ir vizionierius Šarūnas Jankauskas dalinosi mintimis apie tai, ar NVO yra partneris žmonėms, ar konkurentas valstybei, per kokį ribotumą reikėjo perlipti ir kokio spaudimo iš visuomenės ir iš artimųjų pusės sulaukė, kai nusprendė įsteigti švietimo įstaigą.

Ne vienas tada klausė: „Ką jūs ten miške vaikus augysit?“ Š. Jankausko teigimu, girdėjo nuomonių, „kad lietuviai tai tikrai to negali padaryt, tegul lauko mokyklas daro švedai, danai ar dar kažkas, nes jų mentalitetas kitoks“. Tačiau Kardokų gamtos akademija įrodė, kad lietuviai tai ir gali padaryt, ir tokia įstaiga sėkmingai veikia jau septynerius metus.  

Po renginio NVO atstovai neskubėjo skirstytis, bendravimas tęsėsi prie kavos ar arbatos puodelio. Susirinkusieji dalinosi įspūdžiais ir ateities planais, kurie siekia atliepti skirtingus visuomenės poreikius ir užtikrinti rajono gyventojų gerovę.