Kudirkos Naumiestis – pasienio miestelis, turintis įspūdingą istoriją. Tad naumiestiečiai užsimojo siekti Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulo, taip norėdami dar labiau stiprinti vietos kultūros tradicijas, plėtoti turizmą bei garsinti Kudirkos Naumiesčio ir Vinco Kudirkos vardą. Kad galėtų tapti Mažąja kultūros sostine Suvalkijos regione, reikės atlikti nemažai namų darbų, apie kuriuos susitikimo metu Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinyje ir buvo tartasi.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine 2015 m. paskelbti Naisiai, o iki šiol net 75 mūsų šalies kaimai bei miesteliai jau yra tapę Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis. Tarp jų 2016m. – Gelgaudiškis, 2020-aisiais – Lekėčiai. Šiemet šis garbingas vardas Suvalkijos regione suteiktas Višakio Rūdai (Kazlų Rūdos sav.). Nuo šių metų finansavimą Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektams įgyvendinti skirstys Regioninės kultūros tarybos. 

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė, prie arbatos puodelio pokalbiui pakvietusi Kudirkos Naumiesčio bendruomenių, kultūros, bibliotekos, ugdymo įstaigų, Vinco Kudirkos muziejaus atstovus, miestelio seniūną Edvardą Belevičių, susitikimo pradžioje kalbėjo, jog Kudirkos Naumiestis turi visą potencialą tapti Mažąja kultūros sostine. 

„Yra ir istorinių klodų, įstaigų ir organizacijų ir, be abejo, žmogiškųjų išteklių. Norint, kad Kudirkos Naumiestis 2025 m. taptų Mažąja kultūros sostine, darbus reikia pradėti daryti dabar. Be abejo, reikia visų jūsų partnerystės tam rezultatui pasiekti“, – kalbėjo E. Plančiūnienė. 

Kaip priminė susitikime dalyvavusi Šakių bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, paraiškas dalyvauti Mažosios kultūros sostinės konkurse gali teikti tik bendruomeninės organizacijos. Kvietimas numatomas balandžio mėnesį. Pačiame Kudirkos Naumiestyje veikia net du bendruomenės centrai (BC): „Santaka“, vadovaujama Loretos Adomaitienės, ir asociacija „Naumiestiečių sabūris“, kurios vadovas yra Mindaugas Kantautas. Abiejų BC vadovai tik pritarė tokiai idėjai.  

Savo patirtimi apie tai, kaip pavyko pasirengti ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, organizuoti renginius, tapus Mažąja kultūros sostine lekėtiškiams, pasidalino Lekėčių bendruomenės moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė, kuri ir buvo šio projekto koordinatorė. 

„Mes pasirinkome temą „Atrask Lekėčius“ ir surengėme keturis teminius renginius, kuriuose duris atvėrė ir išsamiai pristatė savo veiklas pagrindiniai vietiniai kultūros objektai: Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras, Paliekio dvaras, Čekauskų etnografijos muziejus ir Lekėčių kulinarinio paveldo namai. Tai buvo ir tradiciniai renginiai, tik truputį sustiprinti, vyko ir naujų“, – pasakojo V. Brazaitienė pridurdama, kad vieni iš svarbesnių renginių buvo atidarymo bei uždarymo šventės, o daugiau lėšų renginiams prisitraukti galima ir per vietos veiklos grupę, prisidėjo ir savivaldybė. 

Taigi naumiestiečiams viena iš svarbiausių užduočių – išsigryninti kultūros sostinės idėją, temą, su kokiu šūkiu kviestų pažinti Kudirkos Naumiesčio krašto kultūrą, istoriją, kokius akcentus išskirtų, taip pat parengti renginių planą ir t. t.

Beje, E. Plančiūnienė siūlė renginių ciklą plėtoti apie „Tautiškos giesmės“ autorių V. Kudirką. 

Kas rengs paraišką ir koordinuos pačią idėją tapti Mažąja kultūros sostine, naumiestiečių bendruomenės žadėjo tartis tarpusavyje. Lauksim rezultatų.