Penktadienį Šakių viešosios bibliotekos žiemos sode atidaryta liepalotiškės Ingridos Riškutės paveikslų, siuvinėtų kryželiu, paroda, kurią jos asmeninės šventės proga įkalbėjo kitiems parodyti krautuvėlės „Gėlės Jums“ vadovė Kristina Geršvaltaitienė. Ir ne veltui. Mažoje erdvėje vos tilpo gausus būrys žmonių, atvykusių pasveikinti Ingridos ir su jos pirmąja paroda, ir su 40-ies metų jubiliejumi.
Praėjusių metų pavasarį Šakiuose vykusioje „DUOday“ darbo šešėliavimo iniciatyvoje, kai organizacijos atveria duris žmonėms su negalia, tarp I. Riškutės ir gėlių krautuvėlės savininkės užsimezgusi nuoširdi draugystė tęsiasi iki šiol. Pasak K. Geršvaltaitienės, už šią draugystę reikėtų dėkoti VšĮ „Namai visiems“ direktorei Giedrei Šedbarienei. Būtent ji pernai pirmą kartą Šakiuose organizavo „DUOday“.
„Ta diena turbūt labiau reikalinga mums, kurių kasdiena paprastesnė ir reikalauja mažiau pastangų atlikti kasdienius darbus, kad mes įvertintume tą Dievo dovaną, kurią turime. Mūsų kolektyvą Ingrida pakeitė labai stipriai, įnešdama į jį daug optimizmo ir šviesos“, – pripažino „Gėlės Jums“ vadovė, neslėpdama, jog Ingridą teko ilgai įkalbinėti, kad ji sutiktų savo darbus parodyti visuomenei.
Pirmosios Ingridos Riškutės parodos atidarymą užpildė žmonių, atvykusių jos palaikyti ir pasveikinti, širdžių šiluma, saksofono muzikos garsai. D. Pavalkio nuotr.
Šios pastangos nenuėjo veltui, nes į parodos atidarymą Šakių viešojoje bibliotekoje pirmą kartą susirinko toks gausus žmonių būrys, kad kai kuriems teko glaustis koridoriuose, kai kurie renginį stebėjo iš antro aukšto, nuo laiptų. Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė teigė neprisimenanti, kad per šešerius jos darbo metus žiemos sodo erdvė dar kada būtų buvusi taip užpildyta. Jos manymu, taip atsitiko todėl, kad šviesa ir šiluma traukia, todėl į parodos pristatymą atvyko tiek daug Ingridą palaikančių ir mylinčių žmonių.
„Bibliotekų bendruomenėje pamažu prigyja toks naujas terminas – kitokio galėjimo žmonės. Norėtųsi, kad jis visuomenėje sklistų ir plačiau, nes mes visi esam kitokio galėjimo ir turim savyje kažką, ko neturi niekas kitas“, – tvirtino K. Lebedžinskienė, pabrėždama, kad negalime sakyti, jog ši paroda yra ne profesionalo, nes nė vieno profesionalo paroda dar nesulaukė tokio lankytojų dėmesio.
Iš gausybės kryželiu siuvinėtų paveikslų, puošiančių I. Riškutės namų sienas, parodai buvo atrinkta 20 darbų. Tarp jų – daugiausiai su gyvūnėliais, kuriuos ji pamėgusi nuo vaikystės. Savo paveikslams moteris paruoštukų neperka. Juos nusipiešia pati. Ne vienas liko apstulbęs, kaip Ingridos darbuose parinktos ir suderintos siuvinėjimo siūlų spalvos. Suderintos taip, kaip turbūt niekas kitas nesuderintų. Kūrybingai moteriai tai padaryti padeda Kauno kolegijoje įgyta patirtis, kur ji mokėsi floristikos ir želdynų dizaino paslapčių.
Iš gausybės kryželiu siuvinėtų paveikslų, puošiančių I. Riškutės namų sienas, parodai buvo atrinkta 20 darbų. Tarp jų – daugiausiai su gyvūnėliais, kuriuos ji pamėgusi nuo vaikystės. D. Pavalkio nuotr.
Todėl nenuostabu, kad Ingridos sodybos, kurią ji puoselėja mirus tėveliams, atvyksta pasigrožėti žmonės ekskursijomis. Liepalotiškės tikslas sujungti 60 arų teritoriją ne tik spalvine gama, bet ir besikartojančiomis augalų rūšimis, galima sakyti, įgyvendintas. Sodybos lankytojus stebina skoningai parinkti augalai, jų aukščiai, lapijos struktūros, atrodo, savo vietoje kiekvienas akmenėlis. Pasigrožėti liepalotiškės alpinariumais, želdinių kompozicijomis, neseniai iškasto tvenkinuko pakrantėmis buvo galima ir parodos atidarymo metu ant sienos rodomose nuotraukose.
„Mes džiaugiamės tave pažinę, tave atradę su tuo nepaprastu optimizmu. Teko ne kartą girdėti, kad žmogaus negalia yra jo galia. Ir Ingridėlė yra to pavyzdys. Prisipažinsiu, aš nemoku taip siuvinėti ir niekada to nepadaryčiau, nes tą galią turi ji. Kiekvienas mes esam unikalus ir ypatingas“, – tvirtino G. Šedbarienė, kviesdama stiprinti savo stiprybes ir tikėti savimi.
Ingrida dėkojo visiems, kas atvyko į jos šventę, ir kvietė neskubėti skirstytis, pasidžiaugti kartu, todėl susitikimą dar tęsė ir malonūs pokalbiai, ir šilti apsikabinimai. D. Pavalkio nuotr.
40-mečio ir pirmosios parodos atidarymo proga Ingridai šiltų žodžių negailėjo ir neprarasti optimizmo viso kolektyvo vardu linkėjo K. Geršvaltaitienė, VšĮ „Namai visiems“ senjorų klubas, Liepalotų bendruomenės centro „Tėviškė“ atstovai, Lukšių seniūnijos darbuotojos, perdavusios linkėjimus ir nuo meno gyslelę turinčio, bet negalėjusio atvykti seniūno Vytauto Andziulevičiaus, draugai, pažįstami ar tolimais giminystės ryšiais susieti žmonės.
„Esi ypatingas žmogus, nes mus mokai gyvenimo džiaugsmo. Mokai pamatyti kitą. Mokai suprasti. Mokai priimti“, – kalbėjo buvusi Ingridos mokytoja Stasė Burkšaitienė, kurios teigimu, čia tiek žmonių susirinko todėl, kad išmoktų iš Ingridos džiaugtis tuo, ką turi. 
D. Pavalkio nuotr.
Pirmosios I. Riškutės parodos atidarymą užpildė žmonių, atvykusių jos palaikyti ir pasveikinti, širdžių šiluma, saksofono muzikos garsai, kuriuos susirinkusiems dovanojo Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ meninio ugdymo mokytoja Lina Bakaitienė, bei jos mokinės Skaistės Sabaliūtės daina.
Ingrida dėkojo visiems, kas atvyko į jos šventę, ir kvietė neskubėti skirstytis, pasidžiaugti kartu, todėl susitikimą dar tęsė ir malonūs pokalbiai, ir šilti apsikabinimai.
Paroda Šakių viešosios bibliotekos žiemos sode veiks iki gegužės mėnesio pabaigos.
Ona iš Patamošupių:
