Sekmadienį Sintautuose minėtos dvi svarbios progos – Sintautų kalendoriaus sutiktuvės ir prof. Juozo Pikčilingio (1926–1991) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas.
Šaltą bei snieguotą sekmadienio rytą Sintautų krašto žmonės, gimtosios kalbos puoselėtojai rinkosi į Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią pasimelsti ir prisiminti prof. J. Pikčilingį.
Po šv. Mišių Sintautų salėje susirinkusius renginio vedėja, Sintautų padalinio bibliotekininkė Jolanta Murauskienė sveikino J. Pikčilingio žodžiais: „Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.“
J. Pikčilingiui sausio 3d. būtų sukakę 100 metų. Kalbininkas, habil. daktaras, mokslinės lietuvių kalbos stilistikos pradininkas gimė Joniškiuose, Sintautų valsčiuje, mirė 1991 m. spalio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Sintautuose.
Apie J. Pikčilingio indėlį į lietuvių kalbos lingvistinės stilistikos formavimąsi įžvalgomis pasidalino Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė hum. m. dr. Vilma Zubaitienė, kuri priminė, kad J. Pikčilingis didžiąją savo gyvenimo ir akademinės veiklos dalį praleido Vilniuje, Vilniaus universitete, su kuriuo susiejo visą savo mokslinį kelią: vadovavo Lietuvių kalbos katedrai, Filologijos fakultetui. 1984 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. J. Pikčilingis buvo pirmasis Šakių rajono savivaldybės įsteigtos Jono Jablonskio premijos laureatas.
„Jo akademinį mąstymą formavo stipri mokytojų karta: Jonas Augustaitis, Jonas Kabelka, Kazys Ulvydas, Meilė Lukšienė ir kiti. J. Pikčilingio reikšmė lietuvių kalbotyrai išryškėja ne per biografinius faktus, o per tai, ką jis nuveikė stilistikos srityje. Jis pirmasis Vilniaus universitete pradėjo dėstyti lietuvių kalbos stilistiką ir parengė daug tos srities specialistų. Todėl J. Pikčilingis laikomas lietuvių lingvistinės stilistikos, kaip savarankiškos lietuvių kalbotyros šakos, pradininkas“, – priminė docentė.
Viešnia vardijo ir J. Pikčilingio lingvistikos tema išleistas knygas, išskirdama ypač vertingą monografiją „Lietuvių kalbos stilistika“, kurią ji įvardijo kaip savotišką kalbos kultūros vadovėlį.
Kita viešnia iš Vilniaus, „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė kalbėjo: „Šiandien dažnai kalbame apie teksto suvokimo problemas. Ypač tai matyti iš socialinių tinklų. Žmonės mušasi, pliekiasi, vienas ne taip išdėstė esmę, kitas ne taip suprato esmę, trečias iš viso tik antraštę ar pavardę pamatęs puola komentuoti ir nesigilina į esmę. Pavargsta, kai reikia skaityti ilgesnį tekstą. J. Pikčilingis mokė studentus įsiklausyti į kiekvieną sakinį ir apmąstyti to sakinio kontekstą. O rašant, kad tekstas būtų paveikus, paveiktų skaitytojo mintis, protą, emocijas“, – kalbėjo R. Urnėžiūtė pridurdama, kad brangina ir J. Pikčilingio jai užrašytą dedikaciją ant leidinio „Lietuvių-rusų kalbų frazeologijos žodynas“.
Pasak R. Urnėžiūtės, profesorius „visu kūnu jautė kalbos pulsavimą, kiekvieno žodžio, sakinio kontekstą. O šiandien labai trūksta gyvo kalbos pojūčio“.
Viešnia vylėsi, kad daugelis iš mūsų šiuos kalbininko J. Pikčilingio pasakytus žodžius, nešiosis širdyse: „Be kalbos nėra žmogaus. Be kalbos nėra tautos. Be kalbos nėra minties.“
Sekmadienio popietė Sintautuose buvo skirta ir dar vienai progai – jau 27-ąjį kartą į sintautiečių namus atkeliavo Sintautų kalendorius. Jo sudarytojas, VšĮ „Sintautų akademija“ įkūrėjas Vitas Girdauskas pirmiausiai dėkojo paminklo poetui Juozui Pavalkiui rėmėjams, pabrėžė, kad šiemetinis kalendorius kone visas skirtas garsiausiam Sintautų krašto poetui Pranui Vaičaičiui. Net 80 įvairiausių posmų, minčių ar straipsnių paskirta poetui, o prie kalendoriaus atsiradimo prisidėjo net 43 autoriai.
Kalendoriaus puslapiuose – žymesnieji sintautiečiai, metų apžvalga, gausu poezijos posmų, vietos klebono Romo Budrevičiaus, seniūno Kęstučio Birbilo žodis.
„Džiaugiuosi, kad skaitote kalendorių. Kitaip jo ir nebūtų. O šiandien, kalbant apie J. Pikčilingį, noriu paminėti, kad jis buvo vienas iš Zanavykų bendrijos steigėjų ir rajono Kalbos dienų dalyvis. Jis važinėdavo dviratuku ir domėdavosi, ar sutvarkytos šio krašto kapinaitės. Pabandėm išmokti ir taisyklingai kirčiuoti jo pavardę“, – prisiminimais dalijosi V. Girdauskas ir dėkojo rajono savivaldybei už prisidėjimą prie kalendoriaus išleidimo.
Kalendoriaus sudarytojui dėkojo Seimo narys Darius Jakavičius, rajono meras Raimondas Januševičius, savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, mokyklos bendruomenės atstovai. Kalbėjusieji pabrėžė, kad Sintautų kraštas turtingas žmonių ir asmenybių, kūrusių mūsų šalies istoriją ir kultūrą.
Renginio dalyviai aplankė ir Sintautų mokyklos muziejuje įkurtą prof. J. Pikčilingiui skirtą memorialinę ekspoziciją bei klausėsi gitaros virtuozo Luko Isaak koncerto.
Eduardas iš Griškabūdžio:
