Penktadienį dvi progos meno gerbėjus sukvietė į Plokščius: Vaiguvos lauko galerijoje buvo atidarytos net penkių autorių parodos bei pristatytas tautodailininko Zigmo Sederevičiaus darbų foto albumas „Mintys medyje“.
Plokščiuose susirinkę meno gerbėjai turėjo galimybę apžiūrėti Vaiguvos lauko galerijoje eksponuojamas tapybos, medžio drožybos darbų reprodukcijų bei fotografijų parodas. Menotyrininkė, šios galerijos įkūrėja Rimantė Tamoliūnienė pirmiausia pristatė kraštiečio dailininko Jono Daniliausko tapybos darbus, kurių ašis – senasis Lietuvos kaimas.
„Aišku, menininkas netapo realistinių kaimo vaizdų, tai labiau vaikystės prisiminimų, vizijų ertmė, kurioje kasdieniniai darbai – vandens nešimas, gyvulių ganymas, namo dažymas – jo drobėse tampa sakraliniais ritualais“, – apie J. Daniliausko darbus kalbėjo menotyrininkė.
D. Pavalkio nuotr.
Pats J. Daniliauskas pripažino, kad „kaimo motyvai pasąmonėje yra įstrigę nuo pat vaikystės“, jis gėrėjosi ir Zanavykijos vaizdais, šiuo metu taip gražiai žydinčiais sodais, kurie, jo teigimu, „širdžiai taip artimi“.
Šakiečio Algimanto Vorevičiaus tapybos darbuose pulsuoja užuominos į gamtos stichijas – žemę, vandenį, ugnį, dangų. Pasak R. Tamoliūnienės, tai nėra tiesiogine prasme peizažai, o veikiau jų archetipai, jais dailininkas perteikia gilią pagarbą gamtos archaikai, nenutrūkstamai laiko tėkmei ir tam, kas išlieka nepavaldus žmogaus valiai.
„Kodėl toks pavadinimas – tarp dangaus ir vandens? Esu girdėjęs tokį pasakymą, kad dangus yra būsena... Man taip gerai nuskambėjo ir sugalvojau tokį kietą pavadinimą, – atskleidė autorius. – Manau, pusė jūsų sakysit, man ir mokiniai tą patį sako, kad ir aš taip galiu nutapyti... Davai, sakau, tapykit visi... Man labai patinka toks pasakymas.“
Audriaus Starkausko fotografijų svarbiausia ašis yra žmogus, jo buitis, kasdienybė ir akimirkos, užfiksuotos tarsi netyčia, lyg žvelgiant iš šalies ar, kaip sako pats autorius, „su kvailo turisto išraiška“.
D. Pavalkio nuotr.
„Audrius nuosekliai propaguoja lėtąją fotografiją, jis sąmoningai nesivaiko išorinių efektų ir pigių provokacijų. Jo darbai reikalauja žiūrovo laiko ir kantrybės, į juos būtina įsižiūrėti, pajusti tvyrančią atmosferą ir potekstę“, – sakė R. Tamoliūnienė, o pats A. Starkauskas pripažino: keliaudamas po svetimą šalį, kai nemoki kalbos, nesi drąsus bendrauti, tai belieka „imti fotoaparatą ir pradėti žmonėms lįsti į akis“.
„Atskridom į Neapolį, apsidairiau. Kiek čia visokių nuotaikų, spalvų! Nereikia jokių pastangų įdėti, ši paroda praktiškai per dvi dienas nufotografuota. Aišku, lendi į žmonių erdvę – ten, kur nelabai galima. Todėl žmonės kartais pyksta...“ – pasakojo A. Starkauskas.
Vaiguvos lauko galerijoje taip pat galima susipažinti ir su menininko iš Pilviškių Antano Mykolaičio drožyba, kuri užfiksuota nuotraukose. Tai tik trečioji personalinė kūrėjo paroda, jis kiekvienam darbui yra sukūręs ir ketureilį, darbai išsiskiria vaizduojamais motyvais ir temomis. Pats jau garbaus amžiaus medžio drožėjas atskleidė, kad „darbuose stengiasi atvaizduoti žmogaus gyvenimo trapumą“.
Galerijoje galima pasigrožėti dar vieno medžio drožėjo – plokštiečio Zigmo Sederevičiaus pastarųjų metų drožybos darbais, užfiksuotais fotomenininko Vido Venslovaičio. Z. Sederevičius pasakodamas apie pernai sukurtą kompoziciją „Amatai ir buitis“ juokavo, kad susipyko su kaimynu ir sugalvojo užsitverti tvorą, sukūrė kelių metrų kompoziciją, bet paskui kartu su kaimynu ją ir pastatė. Beje, prie pačios Vaiguvės upės-gatvės stovi prieš dvejus metus sukurtas Z. Sederevičiaus suolelis Zitai Kelmickaitei atminti, upę saugo „Bangpūtys“. 
Vienas iš penkių naujų Vaiguvos lauko galerijos ekspozicijų autorių dailininkas Jonas Daniliauskas (kairėje) atviravo, kad jam kaimo motyvai pasąmonėje yra įstrigę nuo pat vaikystės, kad visuomet yra miela sugrįžti į gimtuosius kraštus. D. Pavalkio nuotr.
Visi Z. Sederevičiaus darbai sugulė į fotoalbumą „Mintys medyje“, kurio pristatymas vyko Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro salėje, vos talpinančioje norinčius pasveikinti Z. Sedevičių ir su darbų katalogo išleidimu, ir su gimtadieniu.
Daug prie šio katalogo atsiradimo prisidėjęs Vitas Daniliauskas pasakojo, kad Zigmas prieš dešimtmetį jau buvo užsiminęs, kad norėtų turėti knygą su visais savo darbais, kurie iškeliavę ir po žmones, po sodybas, miestelius. O pamatęs jau minėto drožėjo A. Mykolaičio praeitų metų gale išleistą kūrinių fotoalbumą-katalogą, vėl apie savo svajonę garsiai prabilo.
„Galvoju, kad reikia pabandyti. Pašnekinau V. Venslovaitį, pas Zigmą buvo sukaupta jo darbų nuotraukų. Sunkiausia mums visiems buvo atgaminti darbų pavadinimus, sukūrimo datas. Bet vienas kitas vakaras – ir šitas darbas buvo padarytas“, – apie knygos atsiradimą pasakojo V. Daniliauskas pridurdamas, kad kartu su katalogu išleistas ir atvirukas „Velnias ir ragana“ – tai Zigmo išdrožtas darbas, stovintis Vilniuje.
Fotomenininkas Vidas Venslovaitis ne tik prisidėjo prie Zigmo Sederevičiaus katalogo leidybos, bet ir prie Vaiguvos lauko galerijoje eksponuojamų darbų atsiradimo. D. Pavalkio nuotr.
Darbus įamžinęs V. Venslovaitis nedaugžodžiavo, sakė, kad darbus per fotoaparato objektyvą stengėsi užfiksuoti nesugadindamas jų savitumo.
Z. Sederevičius savo gebėjimą kurti vadina paveldėtu talentu, meilę menui autorius pirmiausiai sieja su seneliais ir tėvais, kurie užsiėmė liaudies amatais: medžio drožyba, mezgimu, kilimų audimu. Zigmas kuria daugiau nei keturis dešimtmečius. Menininkas skaičiuoja, kad nuo 1983 m. sukūrė apie 300 didelio formato medžio skulptūrų.
„O kiek mažesnių, jau pats nesuskaičiuoju. Per tuos 65-erius metus prikalęs vinių esu nemažai. O pirmiausiai tai tėvukui į varstotą. Gal iš tėvuko ir paveldėjau meilę medžiui. Pirmųjų darbų neturėjau su kuo paveiksluoti, todėl daugelis darbų liko neužfiksuota. Darbai išsibarstę po visur, o ką surinkom, tą rasite knygoje“, – kalbėjo Z. Sederevičius bei dėkojo ir darbus fotografavusiam V. Venslovaičiui, ir knygos leidybą organizavusiam V. Daniliauskui, ir, aišku, rėmėjams. 
D. Pavalkio nuotr.
Šiais metais Z. Sederevičius mini ir 65-erių metų sukaktį, tad sveikindami bičiuliai tautodailininkai, artimieji, renginio svečiai kūrėjui linkėjo, kad ir toliau neišblėstų kūrybingumas, o darbai įkvėptų kitus. Savivaldybės kultūros tarybos pirmininkė Rima Rauktienė pasidžiaugė, kad Z. Sederevičiaus daugiau nei prieš 22-ejus metus sukurtas Normantienės personažas tebestovi jos kieme.
Arūnas iš Ringaudų:
