Giedrė PLEČKAITYTĖ

Su praėjusią savaitę Šakių rajone viešėjusia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktore Diana Varnaite bei kitais departamento atstovais atvyko susitikti Sudargo bendruomenės pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė, siekusi pakeisti nuomonę apie kunigo ir knygnečio Martyno Sederevičiaus įamžinimą. Šis klausimas antradienį buvo svarstomas Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos posėdyje.

Nuotr. Sudargietė A. N. Dragūnaitienė, dalyvavusi susitikime su Kultūros paveldo departamento atstovais, kėlė klausimą dėl tinkamo kunigo, knygnešio M. Sederevičiaus įamžinimo.

Kiek daugiau nei prieš metus laiko Sudargo gyventojus į dvi stovyklas padalijo planuojami statyti nauji kultūros namai. Aktyvesni bendruomenės nariai kultūros reikmėms skirtą pastatą numatė statyti parapijai priklausančioje žemėje. Kita pusė sudargiečių piktinosi dėl to, kad norima nugriauti pastatą, kuriame, kaip teigiama, kažkada gyveno knygnešys M. Sederevičius. Su Sudarge susiklosčiusia situacija susipažino Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Algis Milius, kuris raštiškai patvirtino, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai bus siūloma buvusios klebonijos pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

 
Siekė pakeisti nuomonę

Į susitikimą su praėjusį penktadienį savivaldybėje viešėjusiais Kultūros paveldo departamento atstovais atskubėjo Sudargo bendruomenės centro pirmininkė A. N. Dragūnaitienė, siekusi trumpai aptarti knygnešio, kunigo M. Sederevičiaus tinkamo įamžinimo daug ir įvairių diskusijų keliančias aplinkybes. „Žinau, kad jūs turite tam tikrą nuomonę susidarę apie Sudargą, ir mes norime ją pakoreguoti. Tai kalbama apie klebonijos žemėje esantį pastatą. Jis jame tikrai niekada negyveno, tai jau ankstesnių laikų pastatas“, - susitikime kalbėjo A. N. Dragūnaitienė, pateikusi vieną po kito dokumentą, įrodantį jos teiginį. „Tai prašytume į tai atkreipti dėmesį. Mes tikrai labai norėtume, kad Sudarge būtų paveldėta tai, kas susiję su M. Sederevičiumi“,- pridūrė sudargietė.

Į šį klausimą Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė atsakė, jog sprendimą dėl objekto įrašymo į Kultūros vertybių registrą priima nepriklausoma ekspertų taryba. „Tokias tarybas turėtų turėti net ir savivaldybės, deja, trūksta ekspertų, tai tenka mums šiuos klausimus spręsti. Mūsų ekspertų tarybą sudaro mokslo žmonės – tai istorikai, menotyrininkai, meno istorikai... Dabar tai tarybai ir pavesime šį klausimą spręsti. Nuo mano žodžių niekas nepriklausys, priklausys nuo ekspertų vertinimo“,- kalbėjo D. Varnaitė, pridurdama, jog sprendžiant šį klausimą kur kas anksčiau reikėjo atlikti išsamų istorinį tyrimą.

Tuo tarpu susitikime dalyvavęs Marijampolės skyriaus vedėjas A. Milius nusistebėjo, kodėl A. N. Dragūnaitienė šių faktų vertinimo komisijai nepateikė kur kas anksčiau. Mat šis klausimas buvo  numatytas spręsti antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvauti buvo pakviesti ir Sudargo bendruomenės nariai.

Didelių diskusijų sukėlęs klausimas dėl pastato įtraukimo į Kultūros vertybių registrą buvo svarstomas jau antrą kartą. Pirmą kartą šis svarstymas vyko rugsėjo 20 dieną. Tada posėdyje dalyvavo būrelis sudargiečių, pasisakiusių už tai, kad minėtame name gyveno kunigas, knygnešys M. Sederevičius. Beje, į vertinimo tarybos posėdį šis klausimas buvo įtrauktas todėl, kad į departamentą kreipėsi sudargietis Juozas Vytas Tamašauskas, pateikęs visą šusnį dokumentų, susijusių su knygnešių veikla. Žmonės sakė, kad kunigas M. Sederevičius 17 metų gyveno tame name. Tada buvo prašoma, kad vertinimo taryba šitą objektą įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo centro darbuotojai, kurie rengė apskaitos dokumentaciją, pritrūko duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dėl žemės sklypo, kuris suformuotas. Be to, tada departamentas pasigedo bažnyčios pozicijos, nes šio pastato savininkas -  bažnyčia. Bažnyčios buvo prašoma per mėnesį laiko raštu pateikti nuomonę. Nors žinoma, kad bažnyčia prieštaravo tam, jog pastatas būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tačiau atsakymo departamentas negavo.

Antradienį vykusiame Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos posėdyje šįkart dalyvavo išties gausus ir gana kovingai nusiteikęs sudargiečių būrys. Šįkart dalyvavo ir bendruomenės pirmininkė A. N. Dragūnaiteinė bei vietos klebonas Darius Sruoginis. Jie dar kartą susitikime teigė, kad kunigas M. Sederevičius minėtame pastate negyveno ir nedirbo. Komisija dar kartą išklausė abi puses.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė kelti klausimą, kokie pastatai išliko Sudarge iš to laikotarpio, kai čia klebonavo M. Sederevičius. Buvo patikrinta šio pastato pastatymo data, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentuose. „Šito pastato pastatymo data nurodyta 1890 metai. Vadinasi, namas istoriškai susijęs su tuo laikotarpiu, kada gyveno M. Sederevičius. Vertinimo taryba nusprendė, kad šis pastatas yra vertingas, kaip turintis istorinių vertingųjų savybių pobūdį, todėl svarbus Sudargo istorijai. Taryba vienbalsiai pritarė įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą“,- sakė departamento Apskaitos skyriaus vyresnioji specialistė Rita Kuncevičienė. Pastatas pripažintas vertingu yra svarbus mūsų istorijai ir dabar jau privalu jį išsaugoti. Kas jame bus, tai nuspręs sudargiečiai.