Paskutinis metų mėnuo kupinas dangaus grožybių. Gruodžio naktys - pačios ilgiausios metuose, taigi mėgėjai stebėti dangų turės daug laiko šiam užsiėmimui. Arba bent jau turėtų, jei daugelis naktų būtų giedros, deja, šį mėnesį dangus dažnai būna apsiniaukęs. O žiūrėti tikrai buvo ir yra į ką.

Praėjusį šeštadienį buvo galima stebėti gana retą reiškinį – pilną Mėnulio užtemimą, kuris Lietuvoje buvo matomas ne visas. Užtemimo metu ant Mėnulio, nusidažiusio oranžine ir rausva spalva, galėjome matyti aušros ir saulėlydžio spalvas vienoje ir kitoje Žemės pusėje realiu laiku. Spalvos intensyvumas priklauso nuo tuo metu aušros ir saulėlydžio zonoje esančio debesuotumo bei dulkių kiekio aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Jei Žemėje nebūtų atmosferos, Mėnulis tiesiog nebūtų matomas žvaigždėtame danguje.

Iki mėnesio pabaigos galima stebėti visas plika akimi matomas planetas: Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną bei kelionę Heraklio žvaigždynu tęsiančią Garado kometą. Nuostabiausia tai, jog jos ryškis vis dar auga, taigi, kitų metų pradžioje ji bus matoma dar geriau, galbūt akylesni stebėtojai tamsiame danguje netgi įžiūrės ją ir be teleskopų.

 
Beje, bus galima pasigrožėti ir dviem meteorų srautais. Kasmet Žemė pralekia per asteroido Fajetono paliktas kosmines dulkes, kurios atmosferoje pažyra Geminidų srautu. Šis pavadinimas kilęs iš Dvynių žvaigždyno, kuriame yra meteorų srauto radianas - vieta, iš kurios į visas puses pažyra šios kosminės kibirkštys. Perseidai rugpjūtį ir Geminidai gruodį bene patys gražiausi meteorų srautai, ypač įspūdingai atrodantys tamsiame danguje. Didįjį Geminidų srautą gali susilpninti Mėnulio skleidžiama šviesa, tačiau naktimis iš 13 į 14 ir iš 14 į 15 galima tikėtis net iki 50 meteorų per valandą.

Kitas meteorų srautas, žinomas Ursidų pavadinimu, kurio radiantas yra Mažųjų Grįžulo Ratų (Ursus minor) žvaigždyne, kasmet vis mažiau aktyvus. Jis per valandą pažeria tik iki 10 krentančių žvaigždžių. Tačiau per jo maksimumą iš 22 į 23 dieną galima sulaukti ir staigmenų.

Kaip tik prieš Ursidų maksimumą, gruodžio 21-osios vakare, įvyks žiemos saulėgrįža – Saulė pasieks savo piečiausią tašką ekliptikoje. Prasidės astronominė žiema. Tad truputis fantazijos, truputis budrumo, ir po stebuklingos Kūčių vakarienės iš dangaus pažirs meteorų lietus. Argi nenorėtumėte stebuklingą Kalėdų naktį pamatyti krentančią žvaigždę ir sugalvoti norą? Juk nieko nėra neįmanomo.