Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Zanavykų krašto muziejuje savo parodą atidariusi vienintelė rajono keramikė Eglė Kurcikevičienė tikina, kad prisilietimas prie molio jai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas. Galbūt todėl jos darbai išskirtiniai ir savyje turintys dalelę pačios Eglės.

Nuotr. Zyplių dvare žydinti rožė, dvasingumo, jautrumo įsikūnijimas, šilumos ir pozityvumo šaltinis – tokiais ir panašiais epitetais buvo apibūdinama keramikė Eglė.

Panevėžyje gimusi ir 2001 metais į Suvalkiją gyventi atvažiavusi E. Kurcikevičienė keramika susidomėjo prieš 20 metų, tačiau dabar be molio ir prisilietimo prie jo ji neįsivaizduoja savo gyvenimo. Keramikei tai ne tik darbas, laisvalaikis, bet ir gyvenimo būdas.

Kaip Eglė savęs neįsivaizduoja be keramikos, taip daugelis jau neįsivaizduoja Šakių rajono be Eglės. Jei reikia kokio proginio medalio, suvenyro, skulptūrėlės ar tiesiog kažkokio meno dirbinėlio – visi lekia pas Eglę į jos dirbtuves Zyplių dvare. Čia Eglė ne tik priims, patars, bet ir išklausys, paguos, ar kartu pakvatos. Sunku net išvardyti visus epitetus, parodos metu išsakytus apie šią moterį. Vieni ją vadino Zyplių dvare žydinčia rože, kiti negalėjo atsistebėti jos dvasingumu, jautrumu, skleidžiama šiluma, pozityvumu. „Gyvenime sutikti žmonės tave keičia. Atvažiavus į tuos miškus, kur įsikūrėme, neturėjau ir nepažinojau nieko, o dabar noriu visiems jums padėkoti, kad jūs keitėte mane ir jūsų tiek daug“, - į susirinkusius parodos lankytojus kreipėsi E. Kurcikevičienė.

 
Keitėsi ne tik Eglė, bet ir jos darbai. Artimiau ją pažįstantys pasakojo, kaip keramikė augo, tobulėjo. Daugelis pastebėjo, kad jos išsilaisvinimas, išsiveržimas pasijuto tuomet, kai ji persikėlė kurti į Zyplius. Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs. Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

E. Kurcikevičienė nuo 2002 metų dalyvauja daugelyje tautodailininkų kūrybinių plenerų, darbus eksponuoja respublikinėse parodose, stovyklose. Ji yra tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė, priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijai.