Naktinėtojai iš naujo pažino muziejų dvasią

dedinasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Seimo sprendimu 2012 - ieji paskelbti Muziejų metais. Tarptautinę muziejų dieną, kuri kasmet minima gegužės 18-ąją, šalies muziejų darbuotojai įvairiausiais renginiais viliojo lankytojus, kad šie iš arčiau pažvelgtų į kultūros vertybių saugotoją – muziejų. Zanavykų krašto muziejaus darbuotojai, solidarizuodamiesi su kolegomis, suorganizavo šaunų renginį „Muziejaus naktis – 2012“. Taip dar kartą buvo įrodyta, kad muziejai – puiki vieta bendruomeniškumo jausmui patirti. Nepaisant grandiozinių renginių, įdomu pasmalsauti, kokiomis nuotaikomis gyvena muziejininkai?

Nuotr. Zanavykų krašto muziejaus direktorius V. Dėdynas sako, jog daugiausiai problemų kelia eksponatų restauracija.

Didžiausias galvos skausmas – eksponatų restauracija

Muziejai – tai pelno nesiekiančios viešosios įstaigos, tarnaujančios visuomenės tobulėjimui. Būtent šiose įstaigose saugomas žmonijos ir jos aplinkos materialusis ir nematerialusis paveldas. Šiemet Seimui paskelbus Muziejaus metus, smalsaujame, kokiomis nuotaikomis Tarptautinę muziejų dieną pasitinka didžiausi rajono muziejai - tai Zanavykų krašto ir Kudirkos Naumiestyje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Vinco Kudirkos muziejus. Zanavykų krašto muziejaus direktorius Vidmantas Dėdynas sako nenorintis dejuoti tokios dienos proga, tačiau atviraudamas patvirtina, jog pagrindinė muziejininkus kamuojanti problema – pinigų trūkumas. Būtent dėl finansavimo trūkumo susiduriama su paveldo išsaugojimo problemomis. „Kaip ir daugelyje muziejų ,taip ir pas mus didžiausia problema – eksponatų restauracija. Išsaugoti kultūros paveldą – tai pagrindinė muziejų funkcija, tačiau tam reikia didelių pinigų. Mūsų muziejaus svarbiausias turtas – etnografiniai eksponatai, o, žinot, juos ir kirvarpos graužia, ir dūlija. Tokius eksponatus ypač sunku išsaugoti“,- sakė direktorius, pridurdamas, jog ir šiuo metu netrūksta geradarių, norinčių padovanoti muziejui eksponatų. Visi muziejaus eksponatai vertinami, tačiau didžiausią vertę turi būtent nematerialūs - zanavykų krašto žmonių autentiškų pasakojimų įrašai. Žinoma, ne ką mažiau vertingos net XIX amžiaus vidurio maldaknygės, kurias verkiant reikia restauruoti. Vienos jų restauracija siekia – apie keturis tūkst. litų.   
 
Įvairios visuomenės apklausos rodo, jog lietuviai mažiausiai lėšų skiria kultūriniam gyvenimui. Muziejininko pastebėjimu tai yra tikra tiesa, nes muziejus sulaukia vis mažiau lankytojų. Pasak direktoriaus, norėtųsi, kad lankytojų būtų daugiau, mat per metus muziejų aplanko apie du tūkst. žmonių. Norėdami juos pritraukti, darbuotojai įdeda labai daug triūso.

Šventę pasitiko džiugiai

Pakalbinta Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė patikino, jog šio muziejaus darbuotojai Tarptautinę muziejų dieną pasitinka viltingai. „Šią dieną sutinkame džiugia nuotaika. Nors oficialiai nežinome, bet manome, jog mūsų muziejui gali būti skirta pinigų pastato restauracijai“,- viltimis dalijosi vedėja. Šis muziejus eksponuoja tik Lietuvos nacionalinio muziejaus paskirtus eksponatus. „Marijampolės muziejus turi V. Kudirkos spintą, kurią norima nupirkti, tačiau niekas nenori jos atiduoti. V. Kudirkos smuikas yra Vilkaviškyje, Paežeriuose. Nors mokytojas Stasys Ankevičius buvo pažadėjęs po mirties perduoti jį mūsų muziejui, tačiau niekas raštiško sutikimo nepasirašė,  todėl ir nebeduoda“,- teigė I. Zinkevičienė.

Pasak jos, reikia džiaugtis, kad Kudirkos Naumiestyje yra šis muziejus, kuris neretai tampa tiesiog kultūros centru. Čia nestinga pačių įvairiausių renginių. Būtent jie padeda pritraukti lankytojus. „Žinoma, žiemą lankytojų turime žymiai mažiau. Tuomet muziejų užpildo gimnazistai. Tačiau vasarą ekskursijų nestokojame. Ir dabar turime svečių, atvykusių iš Amerikos“,- kalbėjo muziejaus vedėja.

Pagerbti muziejininkai

Gegužės 15 dieną Sintautų pagrindinės mokyklos muziejininkai buvo pakviesti į Vilniaus mokytojų namus, kur vyko  nacionalinė mokinių ir jaunimo kraštotyros darbų paroda  -  konferencija. 2010 - 2012 metais buvo organizuota mokinių ir jaunimo kraštotyros ekspedicija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui (1990-2010) ir Lietuvos muziejų metams paminėti. Ekspedicijos tikslas - mokinių ir jaunimo tautinio orumo, pilietiškumo ir tautiškumo bei saviraiškos ugdymas, orientuojantis į gimtojo krašto istorijos, gamtos ir etnokultūros pažinimą. Joje dalyvavo ir sintautiečiai kartu su savo šį pavasarį Anapilin išėjusia vadove mokytoja Marija Puodžiukaitiene. Buvo pristatyti keturi  kraštotyriniai darbai šiomis temomis: „Sintautų parapijos kapinės“, „Sintautų miestelio gatvių istorija“, „Didžioji zanavykų rašytoja Petronėlė Orintaitė“, „Sintautų krašto išeivija“. Juos kartu su mokytoja parengė mokyklos muziejininkės Olivija Rimkutė, Aušrinė Rūškytė, Ieva Duobaitė, Vaida Rasimaitė, Monika Gudaitytė, Ieva Gudaitytė, Agnė Jakaitytė. Mokyklos muziejininkės konferencijos metu buvo apdovanotos LR švietimo ir mokslo  ministro G. Steponavičiaus Garbės raštais ir atminimo dovanėlėmis. Sintautiečiai įsitikinę, kad šviesus  mokytojos atminimas ir jos geri darbai lydės dar  ilgus metus.

Kvietė naktinėtojus

Rajone bene įdomiausiai Tarptautinę muziejų dieną paminėjo Zanavykų krašto muziejus. Jo darbuotojai dovanojo pirmą kartą organizuotą renginį „Muziejaus naktis - 2012“. Atvirų durų dieną lankytojus muziejus priėmė iki pat vidurnakčio. Nuo pavakarės iki pat vidurnakčio kiemelyje koncertavo meno kolektyvai, tad nestigo nei šokių, nei vaidinimų, nei dainų. Sutemus, skambant moderniai kompiuterinei muzikai, gyvai pritariant gitaros melodijai vyko šaunus pavakarojimas prie laužo. Girėnų bendruomenės centras svečius vaišino ant laužo virta sriuba. Tad šiam renginiui neliko abejingų, žmonės dėkojo organizatoriams už puikų vakarą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px