Kuo skiriasi parama nuo labdaros

Živilė A. iš Lukšių: „Sunkiai verčiuosi, todėl noriu kreiptis dėl paramos į labdaros fondą. Kuo skiriasi parama nuo labdaros?“

Atsakymas. Pagal LR labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) 2 str. 2 punktą parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas (išskyrus tam tikrus paramos gavėjo leidžiamus įsipareigojimus paramos teikėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) paramos dalykų teikimas paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais.

Pagal LPĮ 2 str. 1 punktą labdara yra labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas LPĮ 6 straipsnyje nurodytiems labdaros gavėjams LPĮ nustatytais tikslais ir būdais.

Pagal LPĮ 4 str. 1 dalį labdaros ir paramos dalykai yra teikėjo: piniginės lėšos; bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes;suteiktos paslaugos.

Pagal LPĮ 4 str. 2 dalį labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Sveikatos draudimo fondo biudžetų, Privatizavimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių duodamos piniginės lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ar kitu požiūriu, pvz., ginklai. Ribotai apyvartoje esantiems daiktams nepriskiriamos laisvoje prekyboje esančios prekės, pvz., maisto produktai ar medikamentai, nors jų realizavimo terminas gali būti apribotas.
 
Paramos gavėjais gali būti paramos gavėjo statusą turintys ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti: labdaros ir paramos fondai; biudžetinės įstaigos;  asociacijos; visuomeninės organizacijos; viešosios įstaigos; religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai; tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai); kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautasis pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams;

Paramos gavėjais taip pat gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos užsienyje esančios lietuvių bendruomenės, įstaigos ar organizacijos ir tarptautinės labdaros organizacijos.

Norintis įgyti paramos gavėjo statusą juridinis asmuo, privalo kreiptis į valstybės įmonės Registro centras (Registro tvarkytoją) filialą, pateikdamas prašymą suteikti paramos gavėjo statusą ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą. Paramos gavėjo statuso įgyti neprivalo tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys, tačiau statusą įgyti privalo netradicinės religinės bendruomenės ir centrai.

Pagal LPĮ 6 straipsnį labdaros gavėjais gali būti: neįgalieji (invalidai); ligoniai; vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; bedarbiai; asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.

Gerbiama Živile, kadangi Jūs esate fizinis asmuo ir neturite paramos gavėjo statuso, galite prašyti tik labdaros.

 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3