Gyvenimiška patirtis ir jau istoriniais tapę mūsų šalies įvykiai rodo, jog geriau iš anksto pradėti skambinti pavojaus varpais, nei snūduriuoti ir save raminti, kad nieko nevyksta ir neįvyks. Neseniai Baltijos šalis suklusti privertė ir Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Maiklo Felono viešas pareiškimas, jog Maskva gali bandyti destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse. Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad Gynybos sekretorius per daug sutirštino spalvas. Premjero manymu, Lietuvai esant NATO nare, Rusija to paties agresijos scenarijaus kaip Ukrainoje mūsų šaliai tikrai negalės taikyti. Visgi grėsmė iš didžiojo kaimyno pusės  reali. „Šiuo metu jokios karinės grėsmės nėra, bet tai nereiškia, kad ji negali greitai atsirasti. Mes puikiai žinome, kaip vystosi padėtis Rytų Ukrainoje, mes žinome bendrą situacijos kontekstą ir žinome, kaip sunerimusios taip pat ir visos NATO šalys“,- šią savaitę  kalbėdamas su žurnalistais pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Valstybės Gynybos Taryba, įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Jeigu Seimas pritars pakeitimams, pirmuosius šauktinius į kariuomenę tikimasi sugrąžinti rugsėjo mėnesį. Krašto apsaugos ministerija jau rengia atmintinę, kurioje bus surinkta informacija apie tai, kaip turėtume elgtis karo atveju.

 

Ypač neramu pasienio su Rusija regionams. Šakių rajonas – vienas iš tokių. Pasienyje padažnėjo Lietuvos ir NATO pajėgų vykdomų karinių pratybų. Rajono gyventojams, vis dažniau keliuose išvystantiems šarvuotį ar tanką, išties nerimu. Sudėtingą ir itin įtemptą politinę situaciją šalyje šakiečiai aptarinėja kirpyklose, mokyklose, parduotuvėse, darbovietėse. Šakių prekybos centrų ir kaimo parduotuvių lentynos pradeda pamažu tuštėti. Vis populiaresni konservai, kruopos, traškučiai, kiti ilgo galiojimo maisto produktai,- šakiečiai pradėjo kaupti maisto atsargas.

Pasidomėjome, kaip rajono savivaldybės vadovai yra pasiruošę užtikrinti rajono gyventojų saugumą atviros ar paslėptos agresijos atveju? Kaip žinia, dar sovietiniais šaltojo karo laikais visoje rajono teritorijoje buvę betoninės slėptuvės jau seniai nebeegzistuoja,- vienos sulygintos su žeme, kitos - privatizuotos. Šiandien šalies gyventojams informacija, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, bus teikiama žinutėmis į mobiliuosius telefonus, bei skelbiama radijo bangomis. Tačiau kaimo pakraštyje gyvenanti senolė, ko gero, neturi ne tik išmaniojo telefono, bet ir radijo imtuvo, nes vis dar gyvena prisiminimais apie buvusį „radijo tašką“. Tad gyventojų nerimas išties pagrįstas.

 „Jeigu įvyktų koks nors karinis konfliktas, pirmiausia į rajoną būtų atsiųstas karo komendantas. Tuomet jis pateiktų veiklos planą, duotų nurodymus, kuriuos mes ir vykdytume. Daugiau nieko konkretaus negalėčiau pasakyti, nes jokių konkrečių nurodymų nesame gavę“,- sakė savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, rajono ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas. Jis pripažino, jog senųjų slėptuvių rajono teritorijoje nelikę, o naujoms įrengti nėra nei lėšų, nei nurodymų „iš viršaus“ jas įrenginėti. Rajone nuolat veikiančiai ekstremalių situacijų komisijai priklauso ne tik savivaldybės administracijos, bet ir pagrindinių rajono specialiųjų tarnybų - priešgaisrinės tarnybos, sveikatos centro, gamtos apsaugos, veterinarijos tarnybos - atstovai. Paskutinis šios komisijos posėdis vyko praėjusių metų gruodžio mėnesį,- apie gyventojų saugumo klausimus jame nebuvo kalbėta.

 

Paklaustas, ar esant ekstremaliai situacijai dėl cheminio oro užteršimo, savivaldybė pajėgi būtų aprūpinti rajono gyventojus bent dujokaukėmis, rajono savivaldybės administracijos  vyriausiasis specialistas, atsakingas už civilinę saugą, Gintautas Dabrišius neslėpė, jog tokių apaugos priemonių pakankamai savivaldybė neturi. „Visiems savivaldybės gyventojams tikrai neužtektų, tačiau tam tikras atsargas turime. Tokiu atveju gelbsti tik gyventojų evakuacija,- kito kelio nėra“,- sakė specialistas. Kyla ir daugiau klausimų. Kur reikėtų skubėti rajono gyventojams, išgirdus ne mokomųjų, o išties realų pavojų skelbiančių sirenų gausmą? „Nors specialiai įrengtų slėptuvių neturime, tačiau yra numatyti tam tikri gyventojų saugumo užtikrinimo veiklos planai“,- sakė administracijos  vyriausiasis specialistas G. Dabrišius. Pasak jo, savivaldybės tinklalapyje yra pateiktos rekomendacijos, kaip elgtis gyventojams pavojaus atveju. „Schema paprasta,- išgirdę sireną einame klausytis radijo, įsijungiame internetą, klausome masinės informacijos priemonių pranešimų ir vykdome visus nurodymus. Mūsų rajone kaip slėptuvių prototipai yra numatyti tam tikri kolektyvinės apsaugos statiniai,- tai, pavyzdžiui, būtų „Varpo“ mokykla, „Žiburio“ gimnazija ir kiti tvirtas mūrines konstrukcijas turintys pastatai. Tokiuose statiniuose turi būti tualetai, patalpos maisto atsargoms sukaupti, sudarytos sąlygos gyventojams būti ilgesnį laiką“,- pasiruošimą ekstremalioms situacijoms komentavo savivaldybės specialistas. Jo manymu, gyventojams rajono keliuose išvydus karinę techniką, kol kas baimintis nereikėtų. „Karinė technika paprastai mūsų rajono teritoriją kerta tuomet, kai Lietuvos kariūnų pratybos rengiamos Kazlų Rūdos poligone. Pratybų laikas visada yra suderinamas su rajono savivaldybės administracija, apie tai informuojama visuomenė“,- sakė savivaldybės administracijos atstovas G. Dabrišius.