Pirmadienį pačiame Keturnaujienos kaimo centre, prie buvusio vaikų darželio, žolę pjaunančius darbininkus išgąsdino netikėtas reginys – pievelėje netoli vaikų žaidimo aikštelės saulės atokaitoje šildėsi metro ilgio gyvatė. Apie netikėtą „svečią“ greitai pasklido kalbos ir į įvykio vietą atskubėjo: seniūnas Kęstutis Birbilas, čia pat dirbanti medicinos punkto darbuotoja Aldona Narkūnienė, laisvalaikio salės direktorius Albinas Šlakaitis.

 

 

Pirmoji susirinkusiųjų užduotis – kuo greičiau išprašyti netikėtą svečią iš pievelės, kad neišgąsdintų pro šalį einančių gyventojų arba čia pat esančioje vaikų žaidimų aikštelėje žaidžiančių mažamečių. Tačiau tai padaryti, pasirodo, nebuvo taip paprasta. Pirmiausia susirinkusiųjų miniai iškilo klausimas – kokios rūšies tai gyvatė, nes geltonų ausų, kurios padėtų identifikuoti žaltį, nesimatė...

A. Narkūnienė: „Esu mačiusi žaltį ne vieną kartą miške, tačiau ne tokį didelį ir geltonomis auselėmis, o čia buvo gigantiška gyvatė, kurios ausų spalvos mes iš karto neįžiūrėjome, nes jos buvo ne tokios ryškios“.

Ilgai nediskutavę apie šliaužiančio padaro rūšį, jį pastebėję darbuotojai pirmiausia nusprendė  pašalinti iš viešos vietos. Liesti gyvūną rankomis niekas nesiryžo, nes smalsuolių miniai ne iš karto pavyko suprasti, jog tai - pavojaus žmogaus gyvybei nekeliantis žaltys, o ne angis, mat šios dvi gyvačių rūšys yra panašios. Tad nieko nelaukdami darbininkai pasinaudojo čia pat turėtu dalgiu ir leido žalčiui apsivynioti apie jo kotą, nuo kurio vėliau jį perkėlė į maišą. Atvykęs Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyresnysis inspektorius Alvydas Pilipauskas pasirūpino, kad maiše saugiai uždaryta gyvatė būtų išvežta kuo toliau nuo kaimo teritorijos. Anot A. Pilipausko, jam atvykus, gyvatė jau buvo maiše, o aplink susibūrę liudytojai nebuvo tikri dėl jos rūšies, nes roplys neturėjo aiškiai geltonų ausų, kas leistų suprasti, jog tai yra žaltys. Pasitaręs su aplinkos apsaugos darbuotojais, inspektorius roplį paleido Novos hidrografiniame draustinyje, kur jam būtų tinkamos sąlygos gyventi. Tik miške, atrišus maišą, inspektoriui paaiškėjo, kad tai yra žaltys. „Geltonų ausyčių nesimatė taip aiškiai tikriausiai dėl to, jog ropliai „meta“ savo odą tam tikru metų laiku. Tikriausiai dėl to buvo sunku suprasti, kad tai yra žaltys, o ne kokia kita gyvatė“,- aiškino inspektorius. Pasak jo, žaltys buvo maždaug metro ilgio ir 3 – 4 centimetrų pločio.

Keturnaujieniškiams šio gyvūno pasirodymas neturėjo būti naujiena, nes vietiniai kaimo gyventojai žinojo, kad netoliese, vienos sodybos užtvartėje, jau keletą metų gyveno žaltys. Anot kaimo gyventojų, jis ten atsirado su atvežtomis iš miško malkomis. Kaip sakė A. Narkūnienė, žmonės pakalbėdavo apie ten apsigyvenusį šliaužiantį laukinį padarą, kai kurie seniūnijos darbuotojai vasarą pjaudami žolę buvo ne kartą pastebėję prašliaužiantį roplį.

„Tikriausiai jam nusibodo tūnoti ten vienatvėje ir jis nusprendė pasirodyti visiems. Tai nieko blogo, tik mus išgąsdino tai, jog mes iš karto nesupratome, kad tai yra žaltys, o ne kokia kita pavojinga gyvatė“,- pasakojo medikė. Anot jos, aplinkiniai seniūnijos gyventojai pasakojo, kad jiems teko matyti gyvatę netoli Kudirkos Naumiesčio ar Sintautų, tačiau sunku pasakyti, ar tai tas pats „keturnaujieniškis“ žaltys ten svečiavosi, ar aplinkiniuose kaimuose taip pat yra šių roplių.

 

„Draugo“ inf.